Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Svečiai žiemgalių žemėje

Bronius VERTELKA

Pakruojo rajono savivaldybės kultūros skyriaus kultūros paveldo tarnybos vedėja Birutė Vanagienė

Taip po remonto atrodo arkinis tiltas-užtvanka.

Gegužės pradžioje Pakruojo rajone svečiavosi didelė grupė kauniečių. Tai buvo trečioji keliautojų klubo „Atžalynas“ narių viešnagė šiame krašte. Išvykdami namo, jie žadėjo čia apsilankyti ir kitais metais. Neseniai žiemgalių žemė sulaukė Italijos, Ispanijos ir Bulgarijos jaunimo pasiuntinių, kurie keliavo po šį lygumų kraštą.

Apsilankiusiam Pakruojo rajone yra kur akis paganyti. Greta rajono centro - didžiausias Lietuvoje Ropo dvaras, statytas maždaug XVIII-XIX amžiais. Jis užima 48 hektarus. Dar tebestovi 43 statiniai. Yra kreiptasi į agentūrą „Factum“, kad jis būtų užregistruotas kaip didžiausia dvaro sodyba šalyje.

Dvaro statiniai išsaugoti, daugumos jų būklė – patenkinama, kiekvienas namas turi paskirtį. Ropai statė išmintingai. Buvo centriniai dvaro rūmai, sandėliai, svirnai, kiaulidė, oficina, kumetynas, vėjo malūnas, bravoras. Turėjo iškilti net kirchė tikintiesiems. Čia buvo viskas, kas reikalinga gyvenimui, kad būtų galima kažką gaminti ir tiekti produkciją Pakruojo miesto gyventojams ar teikti paslaugas aplinkiniams valstiečiams.

Iš išsaugotų statinių pats unikaliausias yra arkinis tiltas-užtvanka, statytas 1821 metais. Jis yra iš dolomito, kurio randama netoli Pakruojo. Prieš keletą metų tiltas-užtvanka buvo restauruotas. Naujam gyvenimui prikelta ir dalis malūno, prieigos prie jo ir pralaidos. Nuo čia atsiveria puikus vaizdas. Pagražėjo pats kraštovaizdis, išvalius skaidresnė tapo Kruojos upės vaga.

Optimistiškai į dvaro ateitį žvelgia rajono savivaldybės Kultūros skyriaus Kultūros paveldo tarnybos vedėja Birutė Vanagienė. Rajono valdžios pareigūnė sakė, jog Ropo dvare numatoma įkurti Turizmo, konferencijų, pramogų ir amatų centrą. Restauravus vieną statinį, jame ketinama įsteigti viešbutį atvykusiesiems. Tai turėtų būti padaryta per artimiausius trejus ketverius metus. Dabar Svečių namai, gyvuojantys Pakruojyje, teturi keletą kambarėlių. Neatsirastų ir problemos, kur pavalgydinti turistus. Rajono centre veikia pakankamai gražių, europietiškai dirbančių kavinių, yra restoranas, į kurį ne gėda nusivesti svečius ir su jais kartu pabūti. Maitinimo įmonėse pakankamai aukštas klientų aptarnavimo lygis, virėjos gamina patiekalus ne prasčiau nei Vilniuje ar Paryžiuje.

Iš dabar stovinčių 43 dvaro statinių 24 jų atrinkti remontuoti. Rajono kultūros paveldo tarnybos vadovės manymu, tam mažiausiai reikės 30 milijonų litų. „Tai turėtų būti ne vienerių metų ar dešimtmečio triūsas. Arkinio tilto-užtvankos remontas vyko trejus metus“, – priminė B. Vanagienė. Ji neabejodama sakė, kad ir pats rajonas yra įdomus savo istorija. Žiemgalių žemė amžinam poilsiui yra priglaudusi pirmąjį Lietuvos fiziką ir chemiką Teodorą Grotusą. Rajone stropiai prižiūrimas jo kapas. Šalia Linkuvos restauruota ir autentiškai atkurta kompozitoriaus Juozo Pakalnio gimtinė. Išsaugoti prieškariu statyti paminklai: Bardišių kaime – didžiajam kunigaikščiui Vytautui, Lauksodyje – kunigaikštienei Birutei ir gediminaičių stulpai Lygumuose. Sovietiniais metais visi šie istorinę reikšmę turintys statiniai nebuvo nugriauti. Atvykstančiųjų laukia rašytojo Juozo Paukštelio atminimo muziejus, veikia pirmojo vitražų kūrėjo Lietuvoje Stasio Ušinsko ekspozicija. Išsaugota siaurojo geležinkelio ekspozicija. Rajone parengti penki turistiniai maršrutai, kuriais keliaujant galima pažinti šio krašto istoriją, kartu įmanoma praturtinti savo žinių akiratį.

Prabėgusių metų liudininkė yra ir Linkuvos bažnyčia. Savo architektūra ji viena puikiausių statinių rajone. Jos priežiūrai savivaldybė skiria dideles lėšas. Buvo sutvirtinti bažnyčios pamatai, tvarkoma lietaus kanalizacija. Rajono biudžeto lėšomis nudažytas Rozalimo bažnyčios fasadas. „Rajone neatrastume maldos namų, kurių remonto savivaldybė nebūtų parėmusi pinigais“, – sakė B. Vanagienė.

Pakruojo rajonas – ir malūnų kraštas. Septyniolika jų yra išlikusių. Atjaunėjęs Stačiūnų malūnas svečius sutiks dar šiais metais. Kitais metais turėtų būti baigtas tokio pat statinio remontas Steigviliuose. Rajono kultūros paveldo tarnybos vadovė „XXI amžiui“ skundėsi, jog piktadariškų rankų malūnai yra niokojami, išvežta senoji jų įranga. Ne į muziejus pateko, bet išvogtas Jono Danausko skulptūrinis palikimas. Beveik nebeliko nuo Rozalimo kilusio dievdirbio kūrinių.

Nuo liepos 1 dienos savo žinion savivaldybė perima Ropo dvare veikiantį Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialą ir šviesaus atminimo kraštotyrininko Juozo Šliavo Žeimelyje įkurtą „Žiemgalos“ muziejų. „Man atsiras daugiau rūpesčių, tačiau jie bus savotiškai malonūs, nes žinosiu, kad šios kultūros įstaigos turi rimtą šeimininką“, – tvirtino rajono savivaldybės atsakinga darbuotoja B.Vanagienė.

Pakruojis

Autoriaus nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"