|
Dėl istorijos vadovėlių papildymo Mažosios Lietuvos tematika
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui
Algirdui MONKEVIČIUI, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijai
Lietuvos valstybės politikai, mokslo bei kultūros veikėjai skiria akivaizdžiai nepakankamą dėmesį Mažosios Lietuvos istorijai bei jos kultūriniam paveldui. Sovietines mokyklas baigę žmonės dėl suprantamų priežasčių neįgijo pakankamų žinių apie lietuvininkų (mažlietuvių) kraštą. Deja, ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos mokiniams šių žinių šiandien suteikia ne ką daugiau - apsiribojama Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Liudviko Rėzos ir Vydūno kūrybos nagrinėjimais per literatūros pamokas. Tuo tarpu Mažoji Lietuva tai ne tik etninių lietuvių žemių dalis, jų etninio palikimo versmė, bet ir lietuvių raštijos vygė. Be Mažosios Lietuvos indėlio sunku įsivaizduoti Didžiosios Lietuvos kultūros raidą. Prūsų ir lietuvininkų etninė kultūra ypač vertingas ir saugotinas Europos paveldas.
Apmaudu, kad jaunoji Lietuvos karta nesupažindinama su Mažosios Lietuvos gyventojų genocido, kurį XIII a. pradėjo kryžiuočiai, o XX a. užbaigė sovietai, tema. Tuo tarpu apie Lietuvos valstybės gyventojų dalies - žydų - genocidą mokiniams kalbama daug, o Lietuvos mokytojams netgi dėstomas specialus kursas (jau 25 mokytojai žinių apie žydų genocidą sėmėsi stažuodamiesi Jeruzalės Jad Vašemo institute).
Esame susirūpinę dėl per menko žinių apie istorinį ir kultūrinį lietuvių palikimą platinimą. Reiškiame viltį, kad pagaliau Lietuvos Respublikos mokyklose bus dėstomas Mažosios Lietuvos kursas. Literatūros jau pakanka (vien tik apie mokyklą dr.doc.A.Juška parašė 850 puslapių monografiją). Siūlome įtraukti į mokyklų istorijos programas šias temas:
² Baltų civilizacija Prūsos ir Mažosios Lietuvos teritorijoje. Lietuvininkų (vėliau vadinamų mažlietuviais) etnoteritorinės grupės (bendruomenės) susiformavimas Mažosios Lietuvos branduolyje Mindaugo valdytose Nadruvos ir Skalvos žemėse.
² 1260-1274 metų Didysis prūsų sukilimas, Kryžiuočių ordino valstybės politika vietinių gyventojų atžvilgių (XIII a.-1525 m.).
² Mažlietuvių ir didžlietuvių kalbinės, kultūrinės, konfesinės ir ekonominės raidos savitumai.
² Reformacijos Prūsijoje reikšmė lietuvių raštijai, tautiškumui. Evangelikų Reformatų Bažnyčios indėlis į prūsų, ypač lietuvių raštijos puoselėjimą, lietuvybės stiprinimą. Prūsijos kunigaikščio Albrechto įtaka krašto kultūrai.
² Švietimo raida Mažojoje Lietuvoje (žemininkų, parapinės, aukštesniosios mokyklos, Karaliaučiaus universitetas, Lietuvių kalbos seminaras).
² 1709-1711 metų Didysis maras. Vokiškoji Mažosios Lietuvos kolonizacija (XVIII a. pirma pusė). Gyventojų akultūracijos bei asimiliacijos procesų ir prievartinio germanizavimo vykdymo padariniai.
² Iškiliausios Mažosios Lietuvos asmenybės lietuviai (M.Mažvydas, J.Bretkūnas, D.Kleinas, M.Pretorijus, Pilypas ir Povilas Ruigiai, K.Milkus, K.Donelaitis, L.G.Rėza, F.Kuršaitis, Vydūnas, M.Jankus, E.Jagomastas, V.Gaigalaitis).
² Europinės reikšmės Mažosios Lietuvos kultūros paveldas.
² 1918 metų Tilžės aktas - tautinio sąjūdžio rezultatas ir mažlietuvių suartėjimo su didžlietuviais veiksnys. 1923 metų Klaipėdos sukilimas, krašto susijungimas su Lietuvos valstybe.
² Vokiečių mokslininkų, kultūrininkų, literatų ir rašytojų indėlis į mažlietuvių etninės kultūros globą.
² 1945 metų Potsdamo susitarimas ir Karaliaučiaus kraštas. Sovietų užvaldytos pagrindinės Mažosios Lietuvos dalies gyventojų genocidas (etninis valymas).
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai:
Vytautas Šilas,
Mažosios Lietuvos reikalų
tarybos pirmininkas
Dr.Vacys Bagdonavičius,
Vydūno draugijos pirmininkas
Prof. dr. Juozapas Girdzijauskas,
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto
Literatūros istorijos ir teorijos katedra
Dr. Nastazija Kairiūkštytė,
Lietuvos istorijos instituto vyresnioji
mokslinė bendradarbė
Dr. Napaleonas Kitkauskas,
Vilniaus Žemutinės pilies Kunigaikščių
rūmų atkūrimo mokslo vadovas
Dr. Algimantas Liekis,
LMA leidinio Lietuvos mokslas
vyriausiasis redaktorius
Dr. Algirdas Matulevičius,
Mažosios Lietuvos enciklopedijos
Istorijos skyriaus vedėjas
Dr. Feliksas Sliesoriūnas,
Viduriniųjų amžių Lietuvos istorikas
© 2004 "XXI amžius"
|