Atnaujintas 2004 birželio 23 d.
Nr.47
(1250)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dėl Lietuvos statuso

Politinių įvykių raida ir jų perspektyvos įspėja, kad Lietuvos valstybė gali prarasti savo ilgai kurtą, krauju apgintą ir galų gale įtvirtintą statusą. Ji norėjo būti demokratinė šalis, kurti saugią žmonių gerovę kaip Vakarų civilizacijos dalis ir integrali euroatlantinės bendrijos narė. Tačiau jei Prezidento ir Seimo rinkimai pasibaigs taip, kaip nori ir projektuoja Rusija, dalykai gana greit kryps į kitą pusę. Neatmestina, kad Lietuva bus keisčiausia Europos Sąjungos narė, manipuliuojama per Rusijos ambasadą Vilniuje ir ES bei NATO struktūrose kalbanti Rusijos balsu. Taip įsikūnytų nuosekliai vykdoma programa, žinoma nuo 1991 metų: sugriauti demokratinę vakarietišką Lietuvą pačių lietuvių rankomis.

Matome ir platesnį politinį procesą, vėlgi ateinantį iš Rusijos. Ten baigėsi bent porą dešimtmečių trukusi kova – varžybos dėl turto ir valdžios tarp kompartijos ir KGB. Nepavykus anuomet pajungti Sąjūdžio, Lietuva kuriam laikui išsprūdo iš rusiškojo proceso, judėjo Vakarų kryptimi; bet dabarties reiškiniai liudija susigrąžinimą tuo pačiu keliu, kad kompartiją nustums į pašalį, o šalį valdys ir plėšikaus KGB.

Tokios apsitepusios partnerės turbūt ir Vakarams nebūtų gaila, jeigu prorusiškos politinės jėgos nusipirktų Lietuvos Seime konstitucinę daugumą, atsisakytų europietiškos parlamentinės demokratijos (tai įrašyta Darbo partijos programoje, išvaikymu yra grasinęs R. Paksas) ir net narystės Europos Sąjungoje bei NATO. Šiuo metu jau matome cinišką galimų Lietuvos vadovų žeminimą, viešus reikalavimus ateiti ir nusilenkti turtingam dvarponiui. Toliau jau bereiktų tik naujos “liaudies vyriausybės” formavimo Rusijos ambasadoje kaip Kaune 1940 metais.

Nenorintiesiems Lietuvoje dar vienos Stalino saulės, Rusijos žmonių skurdo ir beteisiškumo, naujo klūpojimo prieš svetimus stabus pravartu susimąstyti ne juokais. Reikėtų kantriai ir asmeniškai kalbėtis su tais kaimynais ir giminaičiais, kurie, nors ir išvarginti negerovių bei pigios žiniasklaidos parsidavėlių, dar pajėgia lietuviškai mąstyti.

Vytautas Landsbergis

Seimo narys,

Europos Parlamento narys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija