Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvos sakalai Europoje

Skrydžiui aplink Europą prieš 70 metų atminti

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Skrydžio aplink Europą dalyviai (iš kairės): Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas, Kazys Rimkevičius prie lėktuvo ANBO-IV 1934 metais

Renginiai Užpaliuose
ir Kaune

Užpalių mokyklos devintos klasės moksleiviai, vadovaujami direktoriaus Giedriaus Indrašiaus, surinko medžiagą apie 1934 m. birželio 25–liepos 19 d. šešių lietuvių lakūnų trimis ANBO-IV lėktuvais skrydį aplink Europą, parengė lankstinuką su nuotraukomis. Tų laikų nepaprastas įvykis gražiai paminėtas mokykloje birželio pradžioje, prieš Švč. Trejybės atlaidus vykstančiame kasmetiniame kraštiečių susitikime. Iš šešių lakūnų vienas buvo užpalietis. Tai Juozas Namikas, kuriam šiais metais sueitų 100 metų. Minėjime dalyvavo svečiai iš kitų miestų. Moksleiviai dideliame Europos žemėlapyje vėliavėlėmis nužymėjo eskadrilės, vadovaujamos įžymaus lietuvių aviakonstruktoriaus ir lakūno inž.plk.ltn. Antano Gustaičio, tūkstančio kilometrų per 24 dienas skrydžio maršrutą: Kaunas-Stokholmas-Kopenhaga-Amsterdamas-Briuselis-Londonas-Paryžius-Marselis-Roma-Udine-Viena-Praha-Budapeštas-Bukareštas-Kijevas-Maskva-Velikije Luki-Kaunas. Dramos studijos mokiniai paskaitė J.Namiko aprašytų skrydžio įspūdžių ištraukas, šeštokai padainavo „Reikėjo berniukams…“ ir kitų kariškų dainų. Salėje puikavosi devintokų pagamintas ANBO-IV modelis. Kalbėjo LR Seimo narys, Užpalių garbės pilietis A.Stasiškis, padėjęs renginiui, Užpalių seniūnas V.Jurka, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius A.Lapinskas, muziejaus Aviacijos istorijos skyriaus vedėjas G.Ramoška, technikos dr. R.Jankauskas, Karinių oro pajėgų atstovas T.Juozapavičius. Aidint Utenos kariškių salvėms, dainuojant Kauno karininkų ramovės chorui „Margiris“ ir Jonavos chorui „Guoba“, skrydžio atminimui mokyklos kiemelyje buvo pasodintas ąžuoliukas. Šiai ceremonijai vadovavo Užpalių mokyklos absolventas karininkas A.Melaikis.

Birželio 25 dieną įspūdingu renginiu skrydis paminėtas Kaune, Lietuvos aviacijos muziejuje. Konferencijoje įdomius pranešimus skaitė G.Ramoška, R.Jankauskas, KTU doc. L.Paknys, Karinių oro pajėgų atstovas plk.ltn. E.Raubickas, sveikino aviacijos veteranas dim.ltn. V.Ašmenskas, I.Jacevičienė pristatė savo naujausią knygą „Lietuvos sakalai“. Ir Užpaliuose, ir Kaune buvo kalbėta apie didelį lietuvių tautos aviacinės veiklos ir kūrybos potencialą, nuolatinę trauką skrydžiams. Dariaus ir Girėno žygdarbis nebuvo atsitiktinis. Lietuvių aviatorių kūryba ir žygiai buvo anksčiau negu didžiosios krepšininkų pergalės. Net ir sovietinės okupacijos metais, nepaisant didžiulių suvaržymų, lietuviai aviatoriai kūrė, siekė aukštumų ir galbūt netikėta lietuvio lakūno R.Stankevičiaus žūtis 1990-aisiais sutrukdė jo skrydį į kosmosą, nors ir su svetimos valstybės emblema. Savarankiška Lietuvos aviacija buvo atkurta 1992 metais ir nuo to laiko plečiasi, sparčiai modernėja. Apie tai gražiai aprašyta A.Gamziuko knygoje „Padangės sargyboje“ (2003 m.).

Po konferencijos muziejaus teritorijoje karo kapelionas kpt. T.Karklys palaimino skrydžio dalyvių memorialines lenteles, pritvirtintas vienoje Aviatorių memorialo sienelėje. Buvo padėtos gėlės. Sėkmingų skrydžių šių dienų nepriklausomos Lietuvos lakūnams linkėjo Kauno miesto vicemeras K.Kuzminskas, Lietuvos aeroklubo garbės prezidentas, A.Gustaičio krikštasūnis, Seimo narys prof. V.Landsbergis, lakūno J.Mikėno giminaičių atstovas, memorialo autorius architektas A.Mikėnas. Virš susirinkusiųjų darnia rikiuote skraidė trys vienasparniai lėktuvai – iš pažiūros panašūs į tuos, kurie 1934 metais skrido aplink Europą. Juos pilotavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto A.Gustaičio aviacijos instituto studentai. Dideliu greičiu praskrido Lietuvos karinių oro pajėgų modernus mokomasis naikintuvas. Skraidė pirmasis lietuviškos konstrukcijos penkių vietų sraigtasparnis „Sidabrinis titanas“, Skraidūnų klubo pilotai su spalviasparnėmis motoskraidyklėmis.

Lietuviški lėktuvai ANBO

Jaunesnioji mūsų žmonių karta, ypač išaugusi sovietmečiu, mažai težino apie lietuviškos konstrukcijos lėktuvus, jais skridusius lakūnus ir patį skrydį. Įvairios paskirties lėktuvų kūrėjas, jų serijinės gamybos Kauno aviacijos gamykloje organizatorius, Lietuvos aviacijos ir jaunųjų konstruktorių ugdytojas buvo A.Gustaitis, baigęs Paryžiuje aviacijos konstravimo aukštuosius mokslus. Pirmasis jo sukonstruotas ir 1925 metais pagamintas lėktuvas buvo pavadintas ANBO. „Visuotinės Lietuvių enciklopedijos“ (2001, I.t) duomenimis, tai sakinio „Antanas nori būti ore“ pirmosios raidės, nors yra ir kitaip manančiųjų. 1932-aisiais konstruktorius pats išbandė ANBO-IV prototipo lėktuvą, ir 1933-1934 metais buvo pagaminta pirmoji šių lėktuvų serija. Tiems laikams lėktuvų skridimo duomenys buvo labai geri: didžiausias greitis – 290 km per val., didžiausias pakilimo aukštis – 8 km, be nutūpimo lėktuvas galėjo nuskristi 800 km. Todėl konstruktorius ir gamintojai norėjo pademonstruoti lėktuvus Europos valstybėms, skrydžiu išgarsinti Lietuvos vardą ir iš užsienio valstybių gauti užsakymų lėktuvų gamybai. Skrydžiu taip pat norėta pagerbti prieš metus žuvusių didvyrių S.Dariaus ir S.Girėno atminimą. Buvusio Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus ir muziejaus leidyklos „Plieno sparnai“ vadovo Algirdo Gamziuko duomenimis, buvo pagaminta penkiolika tokių lėktuvų. 1937 metais ANBO-IV buvo modernizuotas, jame jau buvo galingesnis variklis. Lėktuvas pavadintas ANBO-41. Iki 1939-ųjų buvo pagaminta dvidešimt tokių lėktuvų. Iš viso 1925-1939 metais buvo pagaminti 66 ANBO tipo lėktuvai. 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupantai užgrobė visus lėktuvus, ir iki šių dienų išliko tik vienintelis ANBO-I, okupacijos pradžioje jau buvęs Karo muziejuje.

Eskadrilės komanda

Eskadrilės vadas ir pirmojo lėktuvo pilotas – inžinierius plk.ltn.Antanas Gustaitis (1898 04 27 – 1941 10 16). Lakūnas, aviacijos inžinierius, karo aviacijos viršininkas (1934 – 1940), brigados generolas (1937). Pirmasis Lietuvos šachmatų čempionas. Globojo, išleido į mokslus Berlyne įžymųjį sklandytuvų konstruktorių Bronių Oškinį. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941-ųjų kovą traukėsi į Vakarus, tačiau Šeštokuose buvo suimtas, įkalintas Maskvoje ir ten sušaudytas, kapavietė nežinoma. Generolo gyvenimą ir darbus įdomiai aprašė A.Gamziukas savo knygoje „Antanas norėjo būti ore“ (1997).

Pirmojo lėktuvo žvalgas – kapitonas Juozas Namikas (1904 10 17-1940 11 30). Lakūnas, karo aviacijos majoras (1935). Trečiosios oro eskadrilės vadas Šiauliuose. Pirmaisiais sovietų okupacijos metais slaspstėsi Užpaliuose, spėjama, jog Kaune buvo nušautas enkavėdistų. Palaidotas šalia S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejaus. Panaikinus kapines Kauno miesto centre, kuriose per Vėlines 1956 metais įvyko didelė antisovietinė jaunimo demonstracija, perlaidotas Užpalių kapinėse.

Antrojo lėktuvo pilotas – kapitonas Jonas Liorentas (1901 08 11 – 1991 07 08). Lakūnas, karo aviacijos pulkininkas leitenantas (1938 m.), trečiosios (bombonešių) grupės vadas (1934-1940). Stažavosi Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje. 1944 metais buvo Vietinės rinktinės pulkininkas. Vokiečiams ją išvaikius, pasitraukė į Vakarus. Išgyveno didįjį Drezdeno bombardavimą. Po karo gyveno Čikagoje (JAV), dalyvavo steigiant lietuvių aeroklubą. Palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse.

Antrojo lėktuvo žvalgas – leitenantas Romualdas Marcinkus (1907 07 22-1944 03 29). Lakūnas, aviacijos kapitonas (1936), Lietuvos futbolo rinktinės treneris ir kapitonas. 1939 metų pabaigoje pasitraukė į atsargą. Nuo 1940-ųjų tarnavo Prancūzijos, o vėliau Didžiosios Britanijos karališkosiose oro pajėgose. 1942 m. kovo 12 d. oro mūšyje virš Lamanšo lėktuvas buvo numuštas, lakūnas pateko į vokiečių nelaisvę. Dalyvavo organizuojant legendinį 87 aviacijos karininkų pabėgimą iš belaisvių stovyklos. Kartu su trimis bendražygiais pagautas netoli Gdansko ir sušaudytas. Palaidotas Poznanės (Lenkija) kapinėse, Britų sandraugos karių kape. Anglų karininkai Lietuvoje surado jo gimines ir 2001 metais perdavė jiems Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos aukštus valstybinius apdovanojimus, didvyrį pagerbė į Lietuvą specialiai atskridę britų naikintuvai.

Trečiojo lėktuvo pilotas – leitenantas Jonas Mikėnas (1899 09 17-1988 04 07). Lakūnas, lėktuvų bandytojas, aviacijos majoras (1939), pirmosios eskadrilės vadas (1937-1940), aukštojo pilotažo meistras. Dvidešimt metų tarnavo aviacijoje ir mokėsi Meno mokykloje. Parašė vadovėlį „Aviacijos varikliai“. Prasidėjus sovietų okupacijai, pasitraukė į atsargą. Po karo dėstė Meno mokykloje, Dailės institute. Tapo žymiu keramiku, buvo Vilniaus dailės instituto profesorius, Dailininkų sąjungos narys. Parašė vadovėlį, monografiją, atsiminimų knygą. Pagal jo eskizą sukurtas įspūdingas Lietuvos karo aviacijos „Plieno sparnų“ ženklas. Mirė Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Trečiojo lėktuvo mechanikas Kazys Rimkevičius – karo aviacijos dirbtuvių meistras, lėktuvų mechanikas. Biografijos duomenys neišlikę.

Įvairiais laikotarpiais skrydžio dalyviai buvo apdovanoti Lietuvos ir kitų Europos valstybių ordinais, medaliais, garbės ženklais.

Skrydžio įspūdžių nuotrupos

Apie 1934 metais vykusį šešių lietuvių lakūnų skrydį aplink Europą Lietuvos visuomenę operatyviai informuodavo to meto spauda. A.Gustaičio paragintas, kelionės įspūdžius įdomiai aprašė J.Namikas. 1935 metais jie buvo išspausdinti žurnale „Mūsų sparnai“. 1939-aisiais išleista atskira knygelė „Europa iš oro“, o su A.Gamziuko pratarme 1993 metais pakartotinai ją išleido leidykla „Plieno sparnai“. Visiems, ypač jaunimui, pravartu ją ir kitas šios leidyklos išleistas knygas perskaityti.. Būtina apsilankyti Lietuvos aviacijos muziejuje, įsikūrusiame senajame, istoriniame Kauno aerodrome (Veiverių g.132 A). Čia sukaupta daugybė įdomių eksponatų, vaizdinės medžiagos, fotografijų, spaudinių, meno kūrinių, susijusių su aprašomu skrydžiu ir garbinga Lietuvos aviacijos istorija bei jos moderniąja dabartimi. Juk jaunimui reikia semtis stiprybės, žinių ir iš praeities patyrimo, nes ne viskas sužinoma ir pajaučiama vien kompiuterio pagalba.

Minėtoje knygelėje rašoma: „Kai didžiosios valstybės šimtmečiais laisvai kūrė savo kultūras, Lietuva vilko svetimųjų jungą ir visas tautos pajėgas atidavinėjo svetimiesiems. Kai tos valstybės švaistėsi savo turtais ir viena su kita lenktyniavo civilizacijos rungtynėse, lietuvių tauta dar tik krovė pumpurus tautinei sąmonei pagimdyti“. Dabar matome, jog tie pumpurai prieškario laisvės sąlygomis nepaprastai greit skleidėsi, sulapojo, davė vaisius. Visose aplankytose šalyse Lietuvos valstybės sparnuotieji pasiuntiniai buvo sutinkami labai šiltai ir pagarbiai. Sostinėse lakūnai buvo sutikti ir išlydėti kaip didelės valstybės atstovai su garbės sargyba, orkestru, grojančiu šalių himnus, iškabintomis valstybių vėliavomis. Stokholme dar buvo saliutuojama ir patrankų šūviais. Kopenhagoje kartu su oficialiais valstybės atstovais lakūnus pasitiko didelis Danijoje besimokančių jaunųjų lietuvių būrys. Briuselyje belgams padarė gerą įspūdį puikus lėktuvų skridimas bei nutūpimas ir tai, jog eskadrilei vadovavo pats šalies aviacijos viršininkas – lėktuvų konstruktorius. Jie stebėjosi, jog tokios mažos, neseniai atsikūrusios valstybės lakūnai skraido savos konstrukcijos ir gamybos lėktuvais. Romoje skrydžio dalyvius priėmė pats Italijos diktatorius B.Musolinis, jis ir kiti oficialūs asmenys buvo nustebinti, kai A.Gustaitis prabilo itališkai. Buvo duotas įsakymas: eskadrilei išvykstant italų kariniai lėktuvai turi ją pagarbiai lydėti iki Austrijos sienos. Labai nuoširdžiai lakūnus priėmė vengrai, kurie norėjo, kad svečiai ilgiau pabūtų jų šalyje. Svetingai ir ypač vaišingai lakūnus sutiko Kijeve ir Maskvoje. Per ilgas vaišes stalai lūždavo nuo užkandžių, ypač ikros, ir gėrimų. Valdžios atstovai daug kalbėjo apie sovietų šalies pasiekimus ir draugiškus jausmus Lietuvai. Maskvoje matėsi dideli užrašai „Privet letčikam družeskoj Litvy“. Lakūnus priėmė vienas iš SSRS vadų K.Vorošilovas. Akylios lietuvių akys greit pastebėjo kai kuriuos tada dar mums neįprastus, žinoma, tik paviršinius sovietinės tikrovės požymius. Aplankytose šalyse lakūnai lankėsi parodose, gamybiniuose, istoriniuose, meno ir kultūros objektuose. Įdomu tai, jog kita Lietuvos kaimynė – Vokietija, jau valdoma „taikingojo“ Hitlerio, neleido eskadrilei skristi per savo šalies teritoriją, aiškindama, jog pagal Versalio sutartį ji negalinti turėti savo karinių lėktuvų, todėl čia negali skraidyti ir kitų šalių kariniai lėktuvai.

Liepos 19 dieną trys žalsvi ANBO-IV lėktuvai nusileido Kauno aerodrome, kur juos pasitiko ir sveikino didelė žmonių minia, Vyriausybės atstovai. Kitą dieną A.Gustaitis priėmė Lietuvos ir užsienio spaudos atstovus ir juos informavo apie skrydį, jo rezultatus.

Ir po 70 metų galime didžiuotis lietuvių sakalais, savos konstrukcijos lėktuvais puikiai išlaikiusiais nelengvą skrydžio ir europietiško bendravimo egzaminą. Šiandien vėl atsikūrusi laisvoji jaunoji Lietuva privalo gerai žinoti ir tęsti tėvų, protėvių žygius, mokslu, kūryba, savosios kultūros puoselėjimu, tikėjimo ir dvasios tvirtumu bei naujais darbais stiprinti tėvynę. Skrydis byloja, jog prieš 70 metų Lietuva natūraliai buvo priimama ir vertinama kaip Europos tautų bendrijos narė. Šiandien ji, būdama NATO ir ES narė, su gaunama įvairiapuse parama kartu prisiima ir didelius įsipareigojimus savo žmonėms ir laisvę, demokratiją mylinčioms tautoms. Lakūnų papročiu palinkėkime Lietuvai, sau patiems stiprių sparnų, laimingo skrydžio į ateitį ir niekada nebegrįžti į šiurpias praeities sutemas.

© 2004 "XXI amžius"