Punske
skamba lietuviškas žodis
Benjaminas ŽULYS
|
Punskas yra ryškiausias
lietuvių kultūros ir švietimo
židinys Lenkijoje
|
Mokosi ir Lietuvoje
Mūsų artimos kaimynės Lenkijos Punsko kraštas,
galima drąsiai tvirtinti, yra gilios lietuvybės sala visoje šioje
didelėje šalyje. Čia gali kone kiekvieną sutiktąjį užkalbinti lietuviškai
ir bus atsakyta lietuviškai. Pats Punsko miestas tvarkingas, namai
rūpestingai prižiūrimi, daug kur žaliuoja, marguoja gėlynai, nutiesti
takeliai. Tai lietuviško darbštumo ir tvarkingumo požymis. Šen ir
ten kiemuose stovi koplytstulpiai vėlgi mūsų tautos nacionalinis
bruožas. Kai kuriuos vartus, pastatų sienas puošia Gedimino stulpų,
Vyties ženklai. (Kažin, ar daug kur mūsų miestų, miestelių privačiose
valdose tai išvysime...) Tai todėl, kad Punske lietuviai sudaro
daugiau nei 80 proc. visų gyventojų.
|
Iš
Rusnės kiemo sugrįžus
Vytautas Kaltenis,
Vytautas Gocentas
|
Rašytoja Edita Barauskienė
kalbasi su Lietuvos evangelikų
liuteronų vyskupu
Mindaugu Sabučiu
|
Tarytum senolių pasaka Klaipėdos krašto senieji
gyventojai, kurių yra buvę net 150 tūkst., o šiandien septyni
tūkstančiai, pėsti ir važiuoti skubėjo į metinį lietuvininkų, klaipėdiškių,
prūselių XVI susiėjimą. Jau penkiolika metų šią apeigą, pamaldą
jie išgyvena nuostabią tėviškės ir giminės bendrystės šventę.
Prie etnografinės žvejo sodybos-muziejaus durų pasitiko vietos šviesuolis,
muziejaus globotojas dr. Kazimieras ir jo žmona Valerija Baniai.
Po Sibiro kalėjimų ir tremties čion atkeliavę 1961 metais, jie dar
galėjo išvysti krašto didybę, paskutiniuosius Rusnės žvejininkus
ir žvejikes...
Kieme sklido muzikos garsai koncertavo Aitvaro
kapela iš Klaipėdos, trobesių ir medžių šešėliuose būriavosi kraštiečiai
arba užeidavo į gerai išlaikytą gyvenamąjį namą, daržinę, kitus
statinius. Pertraukų metu skambėjo dr. Dalios Kiseliūnaitės vadovaujamo
vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio Vorusnėlė naujausios kompaktinės
plokštelės įrašai netrukus juos pasitiko jau ir Klaipėdoje, ir
Nidoje, o ir Norvegijon svečiuotis ir giedoti važiuos.
|