|  
             Punske 
              skamba lietuviškas žodis  
             Benjaminas ŽULYS  
            
               
                  | 
               
               
                |  
                    Punskas yra ryškiausias  
                    lietuvių kultūros ir švietimo  
                    židinys Lenkijoje  
                   
                 | 
               
             
             Mokosi ir Lietuvoje  
             Mūsų artimos kaimynės Lenkijos Punsko kraštas, 
              galima drąsiai tvirtinti, yra gilios lietuvybės sala visoje šioje 
              didelėje šalyje. Čia gali kone kiekvieną sutiktąjį užkalbinti lietuviškai 
              ir bus atsakyta lietuviškai. Pats Punsko miestas  tvarkingas, namai 
              rūpestingai prižiūrimi, daug kur žaliuoja, marguoja gėlynai, nutiesti 
              takeliai. Tai lietuviško darbštumo ir tvarkingumo požymis. Šen ir 
              ten kiemuose stovi koplytstulpiai  vėlgi mūsų tautos nacionalinis 
              bruožas. Kai kuriuos vartus, pastatų sienas puošia Gedimino stulpų, 
              Vyties ženklai. (Kažin, ar daug kur mūsų miestų, miestelių privačiose 
              valdose tai išvysime...) Tai todėl, kad Punske lietuviai sudaro 
              daugiau nei 80 proc. visų gyventojų. 
             
           | 
        
         
          |  
             Iš 
              Rusnės kiemo sugrįžus  
             Vytautas Kaltenis, 
              Vytautas Gocentas  
            
               
                  | 
               
               
                |  
                    Rašytoja Edita Barauskienė  
                    kalbasi su Lietuvos evangelikų  
                    liuteronų vyskupu  
                    Mindaugu Sabučiu  
                   
                 | 
               
             
             Tarytum senolių pasaka  Klaipėdos krašto senieji 
              gyventojai, kurių yra buvę net 150 tūkst., o šiandien  septyni 
              tūkstančiai, pėsti ir važiuoti skubėjo į metinį lietuvininkų, klaipėdiškių, 
              prūselių XVI susiėjimą. Jau penkiolika metų šią apeigą, pamaldą 
              jie išgyvena  nuostabią tėviškės ir giminės bendrystės šventę. 
              Prie etnografinės žvejo sodybos-muziejaus durų pasitiko vietos šviesuolis, 
              muziejaus globotojas dr. Kazimieras ir jo žmona Valerija Baniai. 
              Po Sibiro kalėjimų ir tremties čion atkeliavę 1961 metais, jie dar 
              galėjo išvysti krašto didybę, paskutiniuosius Rusnės žvejininkus 
              ir žvejikes...  
             Kieme sklido muzikos garsai  koncertavo Aitvaro 
              kapela iš Klaipėdos, trobesių ir medžių šešėliuose būriavosi kraštiečiai 
              arba užeidavo į gerai išlaikytą gyvenamąjį namą, daržinę, kitus 
              statinius. Pertraukų metu skambėjo dr. Dalios Kiseliūnaitės vadovaujamo 
              vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio Vorusnėlė naujausios kompaktinės 
              plokštelės įrašai  netrukus juos pasitiko jau ir Klaipėdoje, ir 
              Nidoje, o ir Norvegijon svečiuotis ir giedoti važiuos. 
             
           |