Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prezidentas neketina
būti simbolinis

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus spaudžia rankas jį pasveikinti atvykusiems žmonėms

Pirmadienį antrąją kadenciją pradėjęs prezidentas Valdas Adamkus, kreipdamasis į tautą, žadėjo siekti visuomenės santarvės, kryptingų valstybės pastangų įveikiant skurdą, biurokratizmą ir korupciją bei valdžios institucijų ir politinių jėgų santalkos sprendžiant žmonėms rūpimas problemas.

„Šiandien nėra pralaimėjusių rinkimus. Yra tik Lietuva, kuri laukia mūsų atkaklaus kūrybingo darbo. Kviečiu į šią talką visus Lietuvos žmones, atmesdamas visokius dirbtinius skirstymus į kaimiečius ir miestiečius, į elitą ir likusius“, – per iškilmingą Prezidento rūmų perdavimo ceremoniją Daukanto aikštėje sakė V. Adamkus.

Melsta išminties ir ryžto
statyti valstybę ant tvirtos uolos

Prezidentas Valdas Adamkus prie Arkikatedros sveikinasi su Vilniaus arkivyskupu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu

Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijai skirtose šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje melsta išminties ir ryžto Lietuvos vadovams rinktis tikrąsias, gyvenimo išbandytas vertybes, kurios leistų sumūryti tvirtus pamatus ir ant jų pastatyti audrų nebijantį valstybės rūmą.

Šv. Mišias už tėvynę svarbiausioje Lietuvos šventovėje lietuvių ir lotynų kalbomis aukojo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Lietuvos vyskupai. Mišiose dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma Adamkiene, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas su žmonomis, taip pat Vyriausybės, Seimo nariai, Lietuvos ir užsienio šalių ambasadoriai.

Suvereniteto grąžinimo
reikšmė Irakui

Mindaugas BUIKA

Irako prezidentu išrinktas šeichas Gazis Adžilas al Javaras (dešinėje) su JAV administratoriumi Polu Bremeriu

Popiežius pasveikino naująjį šalies prezidentą

Bažnyčia toliau atidžiai stebi įvykius Irake, reikšdama viltį, kad prasidėjęs šios šalies suverenumo grįžimo procesas padės šalyje atkurti taiką ir vystyti demokratiją. Popiežius Jonas Paulius II užtikrino naujai paskirtąjį Irako prezidentą šeichą Gazį al Javarą dėl savo paramos laikinajai šalies vadovybei, kartu kviesdamas ją rodyti pagarbą religinės laisvės principui,kas ypač aktualu nedidelei vietos krikščionių bendruomenei.

Dešimties keramikų rankos
paniro į molio masę

Bronius VERTELKA

Keramikų simpoziumo dalyviai (iš kairės): pasvalietė Nerutė Čiukšienė, Patrikas Matejesku iš JAV, kaunietis Remigijus Sederevičius ir Austrijos atstovas Toghrulas Dadašovas

Aukštaitijos sostinėje iki liepos pabaigos vyks penkioliktasis tarptautinis keramikų simpoziumas. Jubiliejiniame renginyje dalyvauja dešimt menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Austrijos, JAV ir Japonijos.

Kūrė per šimtą menininkų

Pirmasis toks simpoziumas įvyko 1989 metais. Panevėžyje per tą laiką kūrė 124 keramikai iš 30 pasaulio šalių. Miesto prie Nevėžio upės krantų dailės galerijoje sukaupta įspūdinga daugiau nei pusės tūkstančio šamotinės keramikos kolekcija. Galerijos direktorės Jolantos Lebednykienės rūpesčiu Panevėžyje formuojasi tarptautinis keramikos centras, turintis ir kultūrinę, ir edukacinę reikšmę.

Įamžintas partizanų atminimas

Paminklas žuvusiems partizanams Kubiliuose

Surink mus, Dieve, iš visų pasviečių,
gyvuosius likusius namo parvesk.

                      A.Miškinis

Iškilmingas minėjimas sukvietė žmonių iš visos Lietuvos

Liepos 3 dieną Utenos rajone, Kubilių kaime, vyko Lietuvos laisvės kovų minėjimas, skirtas „Vytauto“ apygardos „Liūto“ rinktinės „Perkūno“ būrio žuvusiems partizanams pagerbti. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Spitrėnų bažnyčioje. Kubiliuose buvo atidengtas paminklas, suprojektuotas skulptoriaus Kęstučio Musteikio. Paminklą šventino Spitrėnų parapijos klebonas kun. Povilas Klezys.

Karių palaikai –
iš palaukių į kapines

Vytautas BAGDONAS

Vokiečių karių palaikų perlaidojimo grupės Lietuvoje vadovas Manfredas Drobė (kairėje) kartu su visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“ direktoriumi Romu Petru Šauliu apžiūrint šio vepriškio darbų parodą

Praėjusių metų pabaigoje Ukmergės visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“, jos direktoriaus Romo Petro Šaulio ir kitų geros valios žmonių pastangomis Veprių miestelio pakraštyje buvo pastatytas paminklas 1944 metų liepą žuvusiems vokiečių kareiviams. Tuo reikalu buvo bendraujama ir su Vokietijos ambasados Lietuvoje darbuotojais, iš kurių sulaukta pritarimo. Paminklo, sukurto skulptoriaus Viktoro Žentelio, atidengimo ir šventinimo iškilmėse dalyvavo Vokietijos ambasadorius, kuris nuoširdžiai padėkojo vepriškiams. (Apie tai plačiau buvo rašyta ir „XXI amžiuje“.)

Punske skamba lietuviškas žodis

Benjaminas ŽULYS

Punskas yra ryškiausias lietuvių kultūros ir švietimo židinys Lenkijoje

Mokosi ir Lietuvoje

Mūsų artimos kaimynės Lenkijos Punsko kraštas, galima drąsiai tvirtinti, yra gilios lietuvybės sala visoje šioje didelėje šalyje. Čia gali kone kiekvieną sutiktąjį užkalbinti lietuviškai ir bus atsakyta lietuviškai. Pats Punsko miestas – tvarkingas, namai rūpestingai prižiūrimi, daug kur žaliuoja, marguoja gėlynai, nutiesti takeliai. Tai lietuviško darbštumo ir tvarkingumo požymis. Šen ir ten kiemuose stovi koplytstulpiai – vėlgi mūsų tautos nacionalinis bruožas. Kai kuriuos vartus, pastatų sienas puošia Gedimino stulpų, Vyties ženklai. (Kažin, ar daug kur mūsų miestų, miestelių privačiose valdose tai išvysime...) Tai todėl, kad Punske lietuviai sudaro daugiau nei 80 proc. visų gyventojų.

Iš Rusnės kiemo sugrįžus

Vytautas Kaltenis,
Vytautas Gocentas

Rašytoja Edita Barauskienė kalbasi su Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu

Tarytum senolių pasaka – Klaipėdos krašto senieji gyventojai, kurių yra buvę net 150 tūkst., o šiandien – septyni tūkstančiai, pėsti ir važiuoti skubėjo į metinį lietuvininkų, klaipėdiškių, prūselių XVI susiėjimą. Jau penkiolika metų šią apeigą, pamaldą jie išgyvena – nuostabią tėviškės ir giminės bendrystės šventę. Prie etnografinės žvejo sodybos-muziejaus durų pasitiko vietos šviesuolis, muziejaus globotojas dr. Kazimieras ir jo žmona Valerija Baniai. Po Sibiro kalėjimų ir tremties čion atkeliavę 1961 metais, jie dar galėjo išvysti krašto didybę, paskutiniuosius Rusnės žvejininkus ir žvejikes...

Kieme sklido muzikos garsai – koncertavo „Aitvaro“ kapela iš Klaipėdos, trobesių ir medžių šešėliuose būriavosi kraštiečiai arba užeidavo į gerai išlaikytą gyvenamąjį namą, daržinę, kitus statinius. Pertraukų metu skambėjo dr. Dalios Kiseliūnaitės vadovaujamo vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Vorusnėlė“ naujausios kompaktinės plokštelės įrašai – netrukus juos pasitiko jau ir Klaipėdoje, ir Nidoje, o ir Norvegijon svečiuotis ir giedoti važiuos.