Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dešimties keramikų rankos
paniro į molio masę

Bronius VERTELKA

Keramikų simpoziumo dalyviai (iš kairės): pasvalietė Nerutė Čiukšienė, Patrikas Matejesku iš JAV, kaunietis Remigijus Sederevičius ir Austrijos atstovas Toghrulas Dadašovas

Panevėžietis Eugenijus Čibinskas žadėjo sukurti suabstraktintą moters figūrą

Latvė Sanita Mickus džiaugėsi pakviesta į keramikų simpoziumą Panevėžyje

Aukštaitijos sostinėje iki liepos pabaigos vyks penkioliktasis tarptautinis keramikų simpoziumas. Jubiliejiniame renginyje dalyvauja dešimt menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Austrijos, JAV ir Japonijos.

Kūrė per šimtą menininkų

Pirmasis toks simpoziumas įvyko 1989 metais. Panevėžyje per tą laiką kūrė 124 keramikai iš 30 pasaulio šalių. Miesto prie Nevėžio upės krantų dailės galerijoje sukaupta įspūdinga daugiau nei pusės tūkstančio šamotinės keramikos kolekcija. Galerijos direktorės Jolantos Lebednykienės rūpesčiu Panevėžyje formuojasi tarptautinis keramikos centras, turintis ir kultūrinę, ir edukacinę reikšmę.

Panevėžiečio darbus įvertino Australijos žurnalas

Eugenijaus Čibinsko kūrybiniame gyvenime – penktas ar šeštas toks simpoziumas. Keramikas prisidėjo prie visų jų rengimo. Eugenijus gerai pažįsta Alvydą Pakarklį, kurio idėjos dėka išsirutuliojo tokie simpoziumai. Dabar jis gyvena JAV, tačiau ten sau duoną užsidirba ne kaip dailininkas. Prieš keletą metų pas A. Pakarklį svečiavosi E.Čibinskas. Panevėžietis ten ne tiek ilsėjosi, kiek kūrė kolegos dirbtuvėlėje. Per porą savaičių jis sugebėjo pagaminti pakankamą kiekį keramikos dirbinių, kad iš jų galėtų surengti parodas. Eugenijaus kūrybą Čikagos Čiurlionio galerijoje pristatė A. Pakarklis ir fotomenininkas Aleksandras Kezys, o Lemonte, Pasaulio lietuvių centre,– Rimas Visgirda. Australijoje anglų kalba leidžiamame specializuotame keramikos žurnale, kuris platinamas po visą pasaulį, buvo išspausdintas jo straipsnis apie panevėžietį menininką E. Čibinską.

Dirbiniai gruzdės septynias paras

AB „Panevėžio stiklas“ keramikos baras, kur vyksta simpoziumas, jo rengėjus sutiko nesvetingai. Kelinti metai čia nevyksta gamyba. Sutvarkyti prišnerkštas patalpas padėjo dailės galerijos moterys. Šiemet gamtinės sąlygos nepalankios kūrybai. Vėsūs orai trukdo džiūti šamotinei plastinei masei. Baltą molį vežėsi iš to paties Kuršėnų karjero, kuris buvo naudotas ir ankstesniuose simpoziumuose.

Kiekvienas simpoziumo dalyvis privalo sukurti savo dirbinius. Visų keramikų darbai bus išdegti du kartus. Krosnies, kurios viduje karštis sieks 1380 laipsnių, aukštis yra apie 190 centimetrų, padas – 12 kvadratinių metrų. Gaminiai joje turės „ kepti“ septynias paras. Visi jie liks Panevėžyje.

Labai norėjo patekti į simpoziumą

Dalyvauti tarptautiniame keramikų simpoziume Sanita Mickus atvyko iš Rygos. Latvijos dailininkų sąjungos narės vyras turi giminystės šaknų su Lietuva. Sanita neblogai kalba rusiškai, truputį supranta ir lietuviškai. Panevėžį latvė jau pažįsta. Moteris ne kartą lankėsi miesto dailės galerijoje, viešniai netgi teko trumpai šnektelėti su jos direktore J. Lebednykiene. „Man buvo didžiulė šventė išgirdus žinią, kad esu kviečiama dalyvauti šiame simpoziume“,– prisipažino Latvijoje žinoma menininkė. Čia Sanita sutiko pasvalietę keramikę Nerutę Čiukšienę, apie kurios kūrybą nemažai gero buvo girdėjusi. Latvijos menininkė dirbo prie į valtį panašaus gaminio.

Austrijoje menininkui pravartu turėti ir kitą darbą

Į Panevėžį Toghrulas Dadašovas atvyko iš Austrijos. Iš Azerbaidžano kilęs menininkas ten gyvena ketveri metai. Jo žmona– filologė, austrų tautybės. Toghrulas su ja susipažino Baku mieste. 30 metų keramikas Vienoje turi nedidelę savo dirbtuvėlę. Austrijoje jis sugebėjo surengti dvi savo kūrybos personalines parodas. Baku meno institute metalo skulptūrą baigęs vyriškis pasakojo, jog pragyventi Austrijoje vien iš meno nebūtų lengva. Papildomai jis dirba skulptūrų restauratoriumi. Dalyvaudamas Norvegijoje vykusiame simpoziume T. Dadašovas sužinojo, jog panašus renginys turėtų įvykti Panevėžyje. Reikiamus dokumentus jis ryžosi pasiųsti į šį miestą. Po kurio laiko menininkas gavo teigiamą atsakymą. Azerbaidžaniečių tautybės keramikas Lietuvoje lankosi antrą kartą. Kartu su tėvu vaikystėje jam teko ilsėtis Palangoje. Menininko tėvas – žinomas skulptorius Azerbaidžane.

Šilti atsiliepimai

„Azerbaidžanui ir Lietuvai esant Sovietų Sąjungos „glėbyje“, šių respublikų piliečiai galėjo laisvai lankytis vieni pas kitus. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir man gyvenant Austrijoje, taip pat tarp šių šalių išnyko sienos“,– džiaugėsi šiemet įvykusiais politiniais pokyčiais T.Dadašovas. Iš Austrijos atvykęs keramikas buvo patenkintas jam suteiktomis kūrybinėmis sąlygomis.

Paklaustas , kaip vertina simpoziumo darbą, Patrikas Matejesku iš JAV kėlė aukštyn nykštį. Jis – vyriausias amžiumi tarp simpoziumo dalyvių. „ Dalyvaudamas tokiame renginyje artimiau susipažįsti su kitų kraštų menininkais, užmezgi su jais glaudesnį ryšį, sužinai, kokias jie naudoja technologijas kūryboje. Simpoziumo metu tarp menininkų paslapčių nėra, o tai – ypatingai svarbu. Per mėnesį įgausiu tokį dvasinį turtą , kurio negalėsiu įkainoti jokiais pinigais“,– amerikiečiui pritarė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą baigęs ir ten pat dabar dėstytoju dirbantis Remigijus Sederevičius. Iš Kauno atvažiavęs menininkas pirmą kartą dalyvauja keramikų simpoziume Panevėžyje .

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"