Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Paroda ir galerija – tapytojo 100-mečiui

Antanas Gudaitis tapo „Moterį su bulvių krepšiu“. Beržonas, 1939 m. (Lietuvių literatūros ir meno archyvas)

Lietuvių koloristinės dailės klasikui, tapytojui profesoriui Antanui Gudaičiui šįmet būtų sukakę 100 metų. Minėdamas šią reikšmingą sukaktį, Lietuvos dailės muziejus liepos 5 dieną sostinės Radvilų rūmuose atidarė A. Gudaičio jubiliejinę apžvalginę parodą “Išsilaisvinimas” ir rengia dailės metro jubiliejaus paminėjimo vakarą. Dvylikoje Radvilų rūmų salių per du aukštus eksponuojami 125 A. Gudaičio tapybos paveikslai, 75 grafikos atspaudai ir piešiniai, 14 teatro dekoracijų ir kostiumų projektų. Kūriniai surinkti iš keletos Lietuvos muziejų fondų, A. Gudaičio šeimos kolekcijos.

A. Gudaitis gimė 1904 m. liepos 29 d. Šiauliuose, mokėsi mokytojų seminarijoje, vėliau persikėlė į Kauną. Po dalyvavimo mokinių streike pašalintas iš Kauno meno mokyklos, lankė Justino Vienožinskio studiją, vėliau išvyko lavintis į Paryžių. Į Lietuvą grįžęs 1933 metais, A. Gudaitis jau reiškėsi ir visuomeninėje veikloje, 1935 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos dailininkų sąjungą. 1940-aisiais dailininkas persikėlė į atgautąją sostinę ir dėstė Vilniaus dailės akademijoje, buvo jos profesorius.

Per 45 pedagoginio darbo metus A. Gudaitis išugdė daug ryškių tapytojų. Menininko vardas siejamas su koloristinės tapybos mokykla, o pats A. Gudaitis prisimenamas ir vertinamas kaip charizmatinė asmenybė, savita, įtaigi ir remianti talentus. Įvairialypė, dinamiška dailininko kūryba atsispindi ir retrospektyvinėje jubiliejinėje parodoje Radvilų rūmuose.

Parodą papildo archyvinės nuotraukos, dokumentai, A. Gudaičio žento fotomenininko Algimanto Kunčiaus fotografijos, režisieriaus Rimtauto Šilinio nufilmuota dokumentinė kino juosta.

Pasak vienos iš parodos kuratorių dr. Lolitos Jablonskienės, visus parodos skyrius vienija išsilaisvinimo leitmotyvas, plėtojamas autoriaus vaizduotės, meninės raiškos, kultūrinės laikysenos ir dvasinės laisvės aspektais. Siekimas išsilaisvinti - esminis modernistinės dailės principas - A. Gudaičio kūryboje itin ryškus.

Vienas svarbiausių lietuvių koloristinės dailės kūrėjų ir pedagogų A. Gudaitis prieškariu tapo vienu aktyviausių „Ars“ grupuotės organizatorių. Atmetę pasenusius kanonus, „arsininkai“ kūrė tokią meninę kalbą, kuri leistų laisvai ir nevaržomai išreikšti šiuolaikinio žmogaus estetinius išgyvenimus, nuotaikas, pasaulėjautą.

Rengiant jubiliejinę A. Gudaičio parodą, ypač daug darbo turėjo tapybos restauratoriai, mat tapydamas dailininkas nesilaikė drobių ilgaamžiškumą užtikrinančių technologinių taisyklių: dar džiūdami dažai pradėdavę skilinėti, jų sluoksnis - trupėti. Tačiau vilniečių restauratorių sutvarkytos drobės parodoje atrodo nepriekaištingai.

Liepos 9 dieną Palangoje, Antano Mončio muziejuje, buvo atidaryta A.Gudaičio piešinių ir tapybos paroda. Ją pajūryje parengė A.Gudaičio vaikaičiai. Kultūros ministerijos lėšomis numatoma išleisti ir parodos Vilniuje katalogą, kuris bus pristatomas visuomenei spalio mėnesį konferencijoje, skirtoje XX amžiaus lietuvių dailės klasikai.

A. Gudaičio šeima tikisi, kad jubiliejiniai renginiai paskatins spartesnę A. Gudaičio galerijos sostinės Gedimino prospekte statybą. Darbus numatoma pradėti jau metų pabaigoje.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"