| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Iš Rusnės kiemo sugrįžus Vytautas Kaltenis,
Tarytum senolių pasaka Klaipėdos krašto senieji gyventojai, kurių yra buvę net 150 tūkst., o šiandien septyni tūkstančiai, pėsti ir važiuoti skubėjo į metinį lietuvininkų, klaipėdiškių, prūselių XVI susiėjimą. Jau penkiolika metų šią apeigą, pamaldą jie išgyvena nuostabią tėviškės ir giminės bendrystės šventę. Prie etnografinės žvejo sodybos-muziejaus durų pasitiko vietos šviesuolis, muziejaus globotojas dr. Kazimieras ir jo žmona Valerija Baniai. Po Sibiro kalėjimų ir tremties čion atkeliavę 1961 metais, jie dar galėjo išvysti krašto didybę, paskutiniuosius Rusnės žvejininkus ir žvejikes... Kieme sklido muzikos garsai koncertavo Aitvaro kapela iš Klaipėdos, trobesių ir medžių šešėliuose būriavosi kraštiečiai arba užeidavo į gerai išlaikytą gyvenamąjį namą, daržinę, kitus statinius. Pertraukų metu skambėjo dr. Dalios Kiseliūnaitės vadovaujamo vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio Vorusnėlė naujausios kompaktinės plokštelės įrašai netrukus juos pasitiko jau ir Klaipėdoje, ir Nidoje, o ir Norvegijon svečiuotis ir giedoti važiuos. Susiėjimas susilaukė Pagėgių savivaldybės mero Kęsto Komskio, Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės labų dienų linkėjimų, raginimo neapleisti lietuvybės ir ateityje daugiau įtraukti jaunimą, būti kultūringais europiečiais. Klaipėdos savivaldybė kaip, beje, ir Mažosios Lietuvos Lietuvių d\raugija Čikagoje (pirmininkas Vilius Trumpjonas) nepamiršta kasdienos rūpesčiuose skyrė bendrijai patalpas, telefoną, kviečiasi į miesto renginius ir dalyvauja lietuvininkų sueigose bei vakaronėse, skiria litukus ar doleriukus. Į Rusnės kiemą skubėjo iš Klaipėdos, Palangos, Vilniaus, Kauno, Smalininkų, Bitėnų, Šilutės, Priekulės ne tik šeimomis, bet ir giminėmis. Kasmet atvažiuoja Kurtas Vėlius Čikagos verslininkas, gimęs Stankiškiuose, augęs Rusnėje, o buvęs ir Kintų Santaros skyriaus vadovu. Jis mielai mecenuoja Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčią ir jos parapijas, Klaipėdos universiteto Evangelikų teologijos centrą. Čion susiėjo Martyno Jankaus, Erdmono Simonaičio, Martyno Reizgio, Jurgio Arnašiaus, Martyno Toleikio, Jono Aušros, Jono Endzino, Dovo Zauniaus, Martyno Stubros, Brožaičių, Mačkų, Purvinų ir kitų garbingų klaipėdiškių palikuonys. Po paskutinio susiėjimo Amžinybėn iškeliavo dailininkė Eva Erika Labutytė, dr. Vilius Ašmys, Gretė Arnašienė, Elena Gocentienė, Mėta Klumbienė, Ieva Armonaitienė, Tautvydas Rėžulaitis, dr. Povilas Almis Mažeika, Kazimieras Budginas. Susiėję pasimeldžia, paguodžia viens kitą, tariasi, kaip geriau išlaikyti klaipėdiškių kultūros paveldą, įamžinti memorialines vietas. Per mirusiųjų pagerbimo ir kalendorines šventes būtinai susitinka ir su Klaipėdos krašto vokiečių bendrijų nariais tikėjimas, papročiai, tie patys tėviškių takeliai sujungia broliškoje bendrystėje. Nemažėja lietuvininkų patriotiškumas. Štai Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas bei Pasaulio Mažosios Lietuvos fondas leidžia keturtomę Mažosios Lietuvos enciklopediją (MLE). 1996 ir 2003 metais išėjo du tomai, o bendrija visomis išgalėmis remia MLE rengimą kaip savo genties knygą. Gautos labai retos fotografijos, kiti dokumentai iš Eriko Purvino, V.Ašmio, Rūtos Mačiūnienės, Rūtos Paplauskienės, Ievos Biržienės, Marijos Krukytės, Helmuto Arnašiaus, Aušrų, Pėteraičių, Banaičių, Tydekų, Kestenių, Kybrancų ir daugelio kitų šeimų albumų. Užeik tik trumpam, o tave ir pavalgydins, apnakvindins kaip savo artimiausią žmogų ar giminaitį. Pasiūlo ir savo fotojuostos, o į laišką ir pašto ženklų įdeda. Senosios nuotraukos brangus dokumentas, bet ir šių dienų ilgaamžės klaipėdiškės nuotrauka taip pat begalinis turtas ir pasididžiavimas. Ilgai žiūrint į širdžiai mielus portretus, ištrykšta graudulio ašara, bet ir vėl gali stotis ir eiti eiti... Iš lėto laikas keičia susibūrimus būdavo, kad, baigiant susiėjimą, prie savų lauknešėlių sustodavo, sugiedodavo Taigi imk mano ranką. Giesmė, žinoma, išliko, bet šiemet (kaip, beje, ir pernai Kintuose) prie savųjų sumuštinių buvo dosniai išdalytas ir lauko virtuvės žuvienės katilas, išragauta statinaitė Švyturio alaus. Kaip žinoma, socialinius klausimus gelbsti spręsti Evangelikų Liuteronų Bažnyčia ir kultūros bei labdaros draugijos Sandora padaliniai, įkurti beveik kiekvienoje didesnėje parapijoje šiemet Sandora jau paminėjo ir savo įkūrimo 100-ąsias metines (1904 m.). Ką dar nuveikti, apginti žinoma, ir Lietuvos valdžios, ir partijos gali ir turi pagelbėti. Gal ne taip galingai kaip 1923-1939 metais, bet mažesnis ir tėviškės netekęs visada jautresnis skriaudai. Šiemet iškilmę malda pradėjo Lietuvos evangelikų liuteronų naujasis vyskupas Mindaugas Sabutis, kuris jauniausias vyskupas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje jam netrukus sueis 29 metai, o išsilavinimu, pagarba artimui jau pelnė daugelio liuteronų meilę. Bendrijos seimelio pirmininkė R.Mačiūnienė, iždininkė I.Biržienė perskaitė ataskaitas. Per šiuos metus, kaip ir anksčiau, vyko prisiminimų vakarai, paminėtos datos, rengtos išvykos, dalyvauta mokslininkų Alberto Juškos, Daivos Kšanienės, Silvos Pocytės, Arūnės Arbušauskaitės naujų knygų sutiktuvėse. Kartu su Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros bei Baltistikos centru surengta tradicinė mokslinė konferencija, skirta Tilžės akto 85-mečiui. Susiėjimas išrinko naują seimelį, kurio priekyje jauna mokslininkė dr. S.Pocytė. Susiėjimas priėmė rezoliuciją Dėl Klaipėdos krašto pavadinimo išlaikymo, o asmeniškai susiėjimo dalyviai pasirašė Rusnės Aktą Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas ir senieji gyventojai šaukiasi atgaivos, atjautos. Broliai lietuviai, būkime verti Herkaus Manto atminimo ir drąsos! Algimanto ŽIŽIŪNO nuotraukos
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |