| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Menininkų darbuose
Beveik ištisai pliaupiant lietui, dešimt dienų Utenos rajone, Sudeikiuose, vyko šeštasis tapytojų ir pirmasis fotomenininkų pleneras Alaušas 2004", kurį prieš pat Jonines apvainikavo spalvinga paroda miestelio galerijoje. Sudeikių seniūnijos seniūnas Virgilijus Gaižauskas juokavo, kad menininkų sambūris šiais metais buvo neįprastai tylus, nes didžiąją plenero dalyvių dalį sudarė moteriškoji pusė - tai akvarelininkės Ramūnė Lebedytė, Jurga Sidabrienė, tapytojos Jolanta Krivickaitė, Aistė Juškevičiūtė, Judita Budriūnaitė, Sudeikiuose gyvenanti fotomenininkė Audronė Misiukaitė - Driskiuvienė. Fotografuojantys vyrai atstovavo savajam kraštui - tai uteniškiai fotomenininkai Adolfas Sinkevičius ir Ramūnas Misiūnas, į savo draugiją pakvietę gamtą fotografuoti mėgstantį kolegą iš Molėtų Valentą Laurinavičių. Visada noriu pakviesti savų žmonių, tačiau pririšti juos prie Sudeikių labai sunku. Namai netoli, todėl nenutolsta nei darbo, nei buities rūpesčiai. Sunku likti prie Alaušo, kai Utena vos už keliolikos kilometrų, - kalbėjo seniūnas. Dailininkė J.Budriūnaitė, įvesdama parodos lankytojus į kūrybą, savo ir kolegų darbus vadino sveiko jaudulio sklidinais nesustingstančiais ieškojimais. Ji nuoširdžiai džiaugėsi miesteliu - sutvarkyta aplinka, gražiais žmonėmis, kūrybine dvasia ir savo pastebėjimus perteikė ryškiomis sapnų ir svajonių spalvomis, primenančiomis velykinius margučius. Man pleneras buvo džiaugsmas, nereali vizijose egzistuojanti šventė, pilna ežero, žuvų, paukščių ir žvejų žaismės, - sakė menininkė. Akvarelininkė R.Lebedytė savo darbus pavadino Iš Sudeikių erdvės. Juose lyg netyčia palietame vandenyje ar veidrodiniame ežero paviršiuje atsispindi trapus laumžirgio sparnas, paukščio giesmę savy išsaugojusi plunksna, vakaro spalvų sodrumo prisigėrę medžiai...Tėvas man visada liepė mokytis iš Čiurlionio. Gaila, kad jis nemato šių mano kūrinių, tačiau gera, kad Sudeikiuose radau buvusią savo tėvelio mokinę Stefaniją Misiukienę, su kuria maloniai bendravau, - įspūdžiais dalijosi Ramūnė. Vilniaus dailės akademijos bakalaurė J.Krivickaitė sakėsi plenere pasisėmusi ramybės ir išminties, todėl ir jos darbai neryškūs, tačiau gilūs, atkreipiantys parodos lankytojų dėmesį į detalę, nuotaiką, vidinę būseną. A.Juškevičiūtė, ypatingą dėmesį skirianti paveikslų stilistikai, Alaušo ežerą ir jo spalvas perteikė keliolika mėlynos spalvos niuansų, sukurdama ypatingai muzikalią nuotaiką. J.Sidabrienė stebėjosi sudeikiečių nuoširdumu. Nepažįstamų žmonių man sakomi žodžiai ir kasdieniai pasveikinimai - labas rytas - buvo kaip rytmečio žolė, pilna šviesos ir spalvų. Įsijaučiau į aplinką, kurioje tiek daug šilumos, jaukumo ir rūpesčių, - sakė menininkė. Jos akvarelėse lyg pro aplytą stiklą ryškėja ežero pakrantės. Visi trys fotomenininkai vyrai A.Sinkevičius, R.Misiūnas ir V.Laurinavičius pro fotoobjektyvą žvelgė į gamtą. Jų nuotraukose saulėtekiai ir saulėlydžiai, pienių žydėjimas ir paežerėje apverstos valtys, žmogaus dar nepaliestos aplinkos vaizdai, kai, pasak V.Laurinavičiaus, esi tiek arti gamtos, kad paukščiai tavęs tarsi nemato, o žvėrys prisileidžia visai arti. Savo krašte dirbti labai sunku. Neteko pajusti plenero dvasios, atitrūkti nuo namų, tačiau stengiausi atiduoti duoklę savo krašto žmonėms, įamžindama juos nuotraukose, - tvirtino A.Driskiuvienė. Jos nuotraukos juodai baltos, bet jose įamžintas spalvotas savojo miestelio gyvenimas: į pieninę skubančios moterys, susitikimai prie bažnyčios, net iš pašto dėžutės išimamas laikraštis... Sudeikių galerijoje liks gyventi kiekvieno menininko sielos dalis, pasakojanti, jog neįmanoma praeiti pro tai, kas gražu. Rūta Jonuškienė Sudeikiai, Utenos rajonas
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |