Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Darbai
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Paroda
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pagerbė Steponą Darių
ir Stasį Girėną

Ąžuolas Maštaras, Stepono Dariaus provaikaitis, su sūnumi ir žmona

Kaune, minint S.Dariaus ir S.Girėno legendinio skrydžio per Atlanto vandenyną 71-ąsias metines, vyko iškilmingi renginiai.

Kauno Arkikatedroje Bazilikoje lakūnų didvyrių žygdarbiui pagerbti buvo aukojamos šv.Mišios už žuvusiuosius. Po šv.Mišių Kauno miesto visuomeninių ir patriotinių organizacijų atstovai, moksleiviai, inteligentai vyko į Karių kapines Šančiuose. Kauno miesto savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas pasakė, kad šių lakūnų žygdarbis neišdildomas iš atminties. Prieškario ir pokario lietuvių kartos išaugo šių didžiavyrių skrydžio patriotinio poelgio įkvepiami nepalūžti, nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo. Tautinių instrumentų ansamblis „Tūto“ grojo tautines melodijas. Iš lakūnų amžinojo poilsio vietos susirinkusieji vyko prie paminklo S.Dariui ir S.Girėnui Kauno Ąžuolyne, kurio projektą dar prieškariu buvo sukūręs skulptorius Bronius Pundzius, o pastatytas Kaune tik 1993 metais - skrydžio 60-mečio proga. Prie paminklo buvo padėta gėlių. Tylos minute ir nusilenkimu pagerbti mūsų padangių sakalai, išgarsinę Lietuvą pasaulyje.

Ąžuolai tapo medžio dirbiniais

Bronius VERTELKA

Pasvalietis tautodailininkas Kęstutis Krasauskas patenkintas darbo ir gyvenimo sąlygomis Rokiškyje

Valstybės dienos išvakarėse parkas, esantis greta Rokiškio rajono savivaldybės, atrodė kitaip nei paprastai. Su kastuvais čia sukiojosi žmonės, kinkavo krano strėlė. Pasiteiravus, kiek galėtų sverti keliama ąžuolinė skulptūra, kažkuris iš greta manęs stovinčiųjų tai įvertino iš akies: „Apie 0,7 tonos“.

Skulptūras iš ąžuolo skaptavo geriausi šalies meistrai. Ketvirtąjį respublikinį medžio drožėjų plenerą organizavo Rokiškio krašto muziejus. Toks renginys vyksta pagerbiant tautodailininko Liongino Šepkos atminimą. Garsaus medžio drožėjo, kurio gimimo šimtmetis bus minimas 2007-aisiais, garbei ketvirtą vasarą į Rokiškį suvažiuoja žinomi medžio skulptoriai. Dėl jų nuoširdaus triūso rajono centro pakraštyje atsirado medžio skulptūrų parkas. Dabar jame – per 20 didingų medžio darbų.

Pokalbis su teisės profesore,
bet ne apie teisę...

Lilijana MIŠKINIENĖ

Profesorė Toma Birmontienė Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Per televiziją ne vieną kartą matėme Lietuvos teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėją profesorę dr. Tomą Birmontienę. Ypač daug kartų kaip ekspertę su baigiamuoju žodžiu Spaudos klube, kur dalyvaudavo daug aukšto rango valstybės pareigūnų. Ir visada jos itin švelnus ir korektiškas balsas bei kalba uždėdavo tašką ant visų problemų. Tiesiog tai būdavo suformuluota tiksliai, aiškiai ir trumpai. Stebino toks moteriškas švelnumas ir lyg trapumas bei tokie logiški samprotavimai ir išvados. Todėl kilo noras iš arčiau pažinti šią šviesią moterį ir pristatyti ją mūsų skaitytojams.

Šventojo Sosto finansinės problemos

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūros vadovas kardinolas Serdžijus Sebastianis

Legendos apie „Vatikano turtus“ nepagrįstumas

Susipažįstant su 2003 metų Šventojo Sosto finansinės veiklos konsoliduota ataskaita tampa dar labiau aišku, kiek nepagrįsta buvo sovietmečiu komunistinės propagandos skelbta legenda apie „didžiulius Vatikano turtus“. Apžvelgdamas liepos 8 dieną paskelbtą minėtą atskaitą amerikiečių katalikų komentatorius Džonas Tevis Vatikano biudžetą – apie 260 milijonų dolerių – prilygino stambaus JAV universiteto pusei biudžeto. Be abejonės, Šventasis Sostas savo muziejuose ir saugyklose turi sukaupęs neįkainojamų meno kūrinių, tačiau jie neturi komercinės vertės, nes niekas nesirengia jų parduoti ar iškeisti. Tas pats komentatorius priminė Romos Kurijoje populiarų vieno Lotynų Amerikos arkivyskupo pastebėjimą: „Aš su vienu doleriu galiu padaryti daugiau nei Popiežius su visais turimais Mikelandželo paveikslais“.

Niekada nepamiršo Lietuvos

Birutė NENĖNIENĖ

Kazys ir Jadvyga Karužos, laimingai santarvėje nugyvenę 65-erius metus, džiaugiasi vaikais ir vaikaičiais. Ypač malonu įsiamžinti prie vaikaitės Daivos Venskutės paveikslų, alsuojančių lietuviškumu Asmeninio archyvo nuotrauka

Visada rūpėjo

Visuomenės veikėjas, šaulys, literatas Kazys Karuža, 1944-aisiais pasitraukęs iš Lietuvos, savo tėvynės ir gimtinės krašto Vilkaviškio niekada nepamiršo. Sapnuose šimtus kartų regėtą tėvų ir savo jaunystės šalį vėl aplankė Atgimimo pradžioje. Tuomet K. Karuža susirūpino atkurti Šaulių organizaciją, užmezgė pirmuosius ryšius. K.Karuža daugelį metų Los Andžele (Kalifornija) vadovauja išeivijos J. Daumanto kuopos šauliams. Vilkaviškio šauliai savo kuopą pavadino vyresniojo Kazio brolio Petro Karužos vardu.

Gyvenimas karpinių pasaulyje

Rūta JONUŠKIENĖ

OdetaTumėnaitė-Bražėnienė su vyru Jurgiu, tėveliais Antanina ir Antanu Tumėnais, sūnumis Antanu ir Martynu bei dukromis Paulina ir Adele

Utenos kraštotyros muziejuje veikė tautodailininkės, Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas“ pirmininkės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės jubiliejinė kūrybos paroda, kurioje buvo galima pamatyti karpinius ir grafikos darbus. Parodos atidarymo, kūrybos dvidešimtmečio ir gimtadienio proga (tik dukart po dvidešimt metų!) parodos autorę sveikino Seimo narys Algimantas Matulevičius, rajono valdžios atstovai, tautodailininkai, „Verdenės“ klubo literatai, giminės, draugai ir pažįstami. Renginyje buvo pristatyta O.Tumėnaitės-Bražėnienės knyga „Karpiniai“, kurią išleido UAB „Utenos Indra“. Parodos lankytojams koncertavo šeimyninis jaunųjų Bražėnų ansamblis - Antanas, Martynas, Paulina ir Adelė.

Išsiuvinėti paveikslai –
kaip vaistai nuo depresijos

Ramygalos pašto viršininkė Milda Meilūnienė turi polinkių menui Autoriaus nuotrauka

Ramygala (panevėžio r.). Miestelio knygyne galima pamatyti Mildos Meilūnienės išsiuvinėtų paveikslų parodą. Jos autorė dirba miesto pašto viršininke. Stebint įspūdingai atrodančius darbus, nejučia užplūsta noras juos liesti, kad įsitikintum, ar tai ne tapyti drobėje.

Išsiuvinėti vaizdus ant audinio Milda pradėjo prieš trejus metus. Buvo pavasaris – toks metas, kai norėjosi daryti tvarką namuose. Čia aptiko gausų kiekį siūlų, tačiau jų buvo gaila atsisakyti. „Tada sėdau ir „sudėjau siūlus į paveikslus“, – šypsojosi Ramygaloje gimusi ir užaugusi moteris.

Dvasios provincijos nėra...

Jonavos krašto poetai. Dainuoja Kazimieras Jakutis

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyksta ne tik pripažintų rašytojų kūrybos vakarai, jų susitikimai su skaitytojais, bet domimasi ir „pakraščių“ kūrėjais, nuolatos primenama, kad „sielos provincijos“ nebūna. Šįkart tai patvirtino Jonavos krašto poetai ir dainuojamosios poezijos atlikėjai, pritraukę gausų būrį savo talento gerbėjų.

Medžio skulptūros prie Kupos

Kupos upės pakrantė pasipuošė medžio skulptūromis

Dešimt vasaros dienų Kupiškyje vyko pirmasis Panevėžio apskrities medžio drožėjų pleneras „Vanduo ir žmogus“, skirtas miesto 475-osioms metinėms pažymėti. Jame dirbinius iš ąžuolo kūrė aštuoni medžio meistrai ir vienas akmentašys. Medį prakalbinti sugebančių žmonių darbai papuošė Kupos upės, kurios vaga skiria miestą į dvi dalis, pakrantę.

Pleneras buvo ypatingas tuo, kad jame dirbo trijų kartų menininkai. Jauniausias jų buvo Pijus Aižinas, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleivis. Dalyvauti tokiame renginyje vaikinui pasiūlė jo mokytojas, garbaus amžiaus sulaukęs medžio drožėjas Jonas Šmigelskas, daugelio parodų dalyvis.

Tarptautinė poezijos šventė

A. Miškinio literatūrinės premijos laureatas poetas Jonas Strielkūnas skaito savo eiles A. ir M. Miškinių tėviškėje Juknėnų kaime

Birželio 11-13 dienomis Utenos apskrityje vyko antroji tarptautinė poezijos šventė, pavadinta mūsų kraštiečio poeto Antano Miškinio eilėraščio „...ir saulas diementas žėruos...“ žodžiais. Joje dalyvavo poetai Jonas Strielkūnas, Birutė Jonuškaitė, Petras Panavas, Vladas Braziūnas, Arvydas Genys, Alma Karosaitė, Alvydas Šlepikas, Rimantas Vanagas,Vytautas Kaziela, Rūta Mikulėnaitė - Jonuškienė, Regina Katinaitė -Lumpickienė (Lietuva), Algis Uzdila (Lenkija), Janet Paisley, Donny CTRourke (Škotija), Andrei Khadanovich, Valzhyna Martynova (Baltarusija), Vasilij Rysenkov, Michail Rysenkov (Rusija). Taip pat eilėraščius skaitė Utenos rajono meras Alvydas Katinas, Utenos ir Molėtų rajonų literatai.

Literatūrinis pavasarėlis

Laureatus pasveikino rašytojas Danielius Mušinskas

Dar neprasidėjus Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamam „Poezijos pavasariui“, į Ančiškio bažnytkaimį vieną gegužės sekmadienio vidudienį atriedėjo Truskavos pagrindinės, Ramygalos vidurinės mokyklų literatai, koncertuotojai. Atėjo ir patys mažieji – vietos pradinės mokyklos moksleiviai ir jų tėvai. Žižmojaus upelio krante, esančio girininkijos teritorijoje, žaliojoje vejoje turėjo įvykti šiam kraštui reta literatūrinė šventė. Kadangi įsismarkavo lietus, neleidęs uždegti šventinio laužo, visi sugužėjo į parapijos namus. Čia ir įvyko ilgai puoselėtas „Literatūrinis pavasarėlis Ančiškis 2004“. Pakalbinome šio renginio sumanytoją – vilnietį fotomenininką ir žurnalistą Algimantą ŽIŽIŪNĄ.

Mėgėjų kūrybos puslapiai

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Sedos kultūros namų etnografinis ansamblis „Rėmolee“

1. Šių dienų vyksmas. Kultūra – pati gražiausia ir gyvybingiausia žemė. Jos vaisiai – tai žmogaus kūrybingumas, gėrio ir grožio paieškos, dvasinio pasaulio kūrėjo atskleistis. Lietuvos kultūros centrų darbuotojai – beveik tritūkstantinis būrys, pakviestas įprasminti žmonių laisvalaikį, sudaryti sąlygas mėgėjiškumui ugdyti. Nuo Dainų švenčių, į kurias suguža per 35 tūkst. dalyvių, nuo įvairių tarptautinių festivalių, nuo kraštotyrininkų ekspedicijų, nuo literatų sambūrių, nuo tautodailės svetainių ir muzikinių popiečių iki vakaronių, sueigų, susiėjimų – ilgas kūrybingo darbo kelias.

Juodasis scenarijus

Petras Katinas

Valdančioji partija ir liberalcentristai, neleidę įtariamųjų parlamentarų patraukti baudžiamon atsakomybėn, įvarė Seimą vos ne į komos būseną. Netgi Seimo pirmininkas A.Paulauskas sakė nesuprantąs, kokius žaidimus žaidžia valdančiosios koalicijos „vyresnieji broliai“. Tik jau viena aišku: partneryste čia jau nebekvepia. Negi socialdemokratai, būdami patyręs įvairiausių manipuliacijų meistrai, tai padarė tik siekdami apsaugoti vieną iš savo lyderių V.Andriukaitį, taip dar kartą atsidėkodami už jo pastangas parduoti „senuosius“ socialdemokratus LDDP? Vargu. Greičiausiai todėl, kad STT ir Generalinės prokuratūros atstovai jau užsiminė, jog prisikapstė prie paties Premjero ir ūkio ministro. Beje, besiblaškantis V.Andriukaitis, plaudamas savo mundurą, pats prisipažino derinęs su pačiais aukščiausiais partijos ir vyriausybės pareigūnais kai kuriuos klausimus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu, kuriuo buvo labai susirūpinęs bene pagrindiniu šio skandalo herojumi tapęs „Rubicon group“ vadovas A.Janukonis. Kalbama ir dar apie vieną „stabiliausios“ Vyriausybės ministrą – palyginti jauną valdančiosios partijos narį Aplinkos apsaugos ministrą A.Kundrotą.