Atnaujintas 2004 liepos 21 d.
Nr.55
(1258)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ąžuolai tapo medžio dirbiniais

Bronius VERTELKA

Pasvalietis tautodailininkas
Kęstutis Krasauskas
patenkintas darbo ir gyvenimo
sąlygomis Rokiškyje

Valstybės dienos išvakarėse parkas, esantis greta Rokiškio rajono savivaldybės, atrodė kitaip nei paprastai. Su kastuvais čia sukiojosi žmonės, kinkavo krano strėlė. Pasiteiravus, kiek galėtų sverti keliama ąžuolinė skulptūra, kažkuris iš greta manęs stovinčiųjų tai įvertino iš akies: „Apie 0,7 tonos“.

Skulptūras iš ąžuolo skaptavo geriausi šalies meistrai. Ketvirtąjį respublikinį medžio drožėjų plenerą organizavo Rokiškio krašto muziejus. Toks renginys vyksta pagerbiant tautodailininko Liongino Šepkos atminimą. Garsaus medžio drožėjo, kurio gimimo šimtmetis bus minimas 2007-aisiais, garbei ketvirtą vasarą į Rokiškį suvažiuoja žinomi medžio skulptoriai. Dėl jų nuoširdaus triūso rajono centro pakraštyje atsirado medžio skulptūrų parkas. Dabar jame – per 20 didingų medžio darbų.


Dvasios provincijos nėra...

Jonavos krašto poetai.
Dainuoja Kazimieras Jakutis

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyksta ne tik pripažintų rašytojų kūrybos vakarai, jų susitikimai su skaitytojais, bet domimasi ir „pakraščių“ kūrėjais, nuolatos primenama, kad „sielos provincijos“ nebūna. Šįkart tai patvirtino Jonavos krašto poetai ir dainuojamosios poezijos atlikėjai, pritraukę gausų būrį savo talento gerbėjų.


Medžio skulptūros prie Kupos

Kupos upės pakrantė
pasipuošė medžio skulptūromis

Dešimt vasaros dienų Kupiškyje vyko pirmasis Panevėžio apskrities medžio drožėjų pleneras „Vanduo ir žmogus“, skirtas miesto 475-osioms metinėms pažymėti. Jame dirbinius iš ąžuolo kūrė aštuoni medžio meistrai ir vienas akmentašys. Medį prakalbinti sugebančių žmonių darbai papuošė Kupos upės, kurios vaga skiria miestą į dvi dalis, pakrantę.

Pleneras buvo ypatingas tuo, kad jame dirbo trijų kartų menininkai. Jauniausias jų buvo Pijus Aižinas, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleivis. Dalyvauti tokiame renginyje vaikinui pasiūlė jo mokytojas, garbaus amžiaus sulaukęs medžio drožėjas Jonas Šmigelskas, daugelio parodų dalyvis.


Menininkų darbuose –
Sudeikių erdvės ir Alaušo vandenys

Plenero dalyviai
(iš kairės): pirmoje
eilėje – Aistė Juškevičiūtė,
Jolanta Krivickaitė,
Audronė Misiukaitė -
Driskiuvienė, antroje
eilėje – Adolfas
Sinkevičius, Judita
Budriūnaitė, Ramūnas
Misiūnas, Ramūnė
Lebedytė,
Jurga Sidabrienė

Beveik ištisai pliaupiant lietui, dešimt dienų Utenos rajone, Sudeikiuose, vyko šeštasis tapytojų ir pirmasis fotomenininkų pleneras „Alaušas 2004", kurį prieš pat Jonines apvainikavo spalvinga paroda miestelio galerijoje. Sudeikių seniūnijos seniūnas Virgilijus Gaižauskas juokavo, kad menininkų sambūris šiais metais buvo neįprastai tylus, nes didžiąją plenero dalyvių dalį sudarė moteriškoji pusė - tai akvarelininkės Ramūnė Lebedytė, Jurga Sidabrienė, tapytojos Jolanta Krivickaitė, Aistė Juškevičiūtė, Judita Budriūnaitė, Sudeikiuose gyvenanti fotomenininkė Audronė Misiukaitė - Driskiuvienė. Fotografuojantys vyrai atstovavo savajam kraštui - tai uteniškiai fotomenininkai Adolfas Sinkevičius ir Ramūnas Misiūnas, į savo draugiją pakvietę gamtą fotografuoti mėgstantį kolegą iš Molėtų Valentą Laurinavičių. „Visada noriu pakviesti savų žmonių, tačiau „pririšti“ juos prie Sudeikių labai sunku. Namai netoli, todėl nenutolsta nei darbo, nei buities rūpesčiai. Sunku likti prie Alaušo, kai Utena vos už keliolikos kilometrų,“ - kalbėjo seniūnas.


Pamąstymai jubiliejui praėjus

Neseniai minėjome tautos ir valstybės likimui labai svarbią datą – spaudos atgavimo šimtmetį. Gegužės 7-oji amžiais primins carinės administracijos pastangas sunaikinti mūsų tautą pačiu barbariškiausiu būdu – gimtosios kalbos diskriminavimu, lietuviškos spaudos draudimu, prievartiniu rusinimu ir stačiatikybės brukimu. Imperijos Šiaurės vakarų krašte – buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje – buvo diskriminuojama jos kalba ir draudžiama spauda. Tačiau tik mūsų senoliai stojo ginti savo kalbą ir spaudą, tik Lietuvoje susiformavo tautų laisvės kovų istorijoje nebūtas fenomenas – knygnešystė. Keturiasdešimt metų trukusi unikali laisvės kova – „knygomis gynė nuo caro tėvynę“ – 1904 m. gegužės 7 d. buvo laimėta. Ne veltui tokį unikalų reiškinį UNESCO įtraukė į 2004-2005 metais minėtinų datų sąrašą.


Tarptautinė poezijos šventė

A. Miškinio literatūrinės
premijos laureatas poetas
Jonas Strielkūnas skaito
savo eiles A. ir M. Miškinių
tėviškėje Juknėnų kaime

Birželio 11-13 dienomis Utenos apskrityje vyko antroji tarptautinė poezijos šventė, pavadinta mūsų kraštiečio poeto Antano Miškinio eilėraščio „...ir saulas diementas žėruos...“ žodžiais. Joje dalyvavo poetai Jonas Strielkūnas, Birutė Jonuškaitė, Petras Panavas, Vladas Braziūnas, Arvydas Genys, Alma Karosaitė, Alvydas Šlepikas, Rimantas Vanagas,Vytautas Kaziela, Rūta Mikulėnaitė - Jonuškienė, Regina Katinaitė -Lumpickienė (Lietuva), Algis Uzdila (Lenkija), Janet Paisley, Donny CTRourke (Škotija), Andrei Khadanovich, Valzhyna Martynova (Baltarusija), Vasilij Rysenkov, Michail Rysenkov (Rusija). Taip pat eilėraščius skaitė Utenos rajono meras Alvydas Katinas, Utenos ir Molėtų rajonų literatai.


Literatūrinis pavasarėlis

Laureatus pasveikino
rašytojas Danielius Mušinskas

Dar neprasidėjus Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamam „Poezijos pavasariui“, į Ančiškio bažnytkaimį vieną gegužės sekmadienio vidudienį atriedėjo Truskavos pagrindinės, Ramygalos vidurinės mokyklų literatai, koncertuotojai. Atėjo ir patys mažieji – vietos pradinės mokyklos moksleiviai ir jų tėvai. Žižmojaus upelio krante, esančio girininkijos teritorijoje, žaliojoje vejoje turėjo įvykti šiam kraštui reta literatūrinė šventė. Kadangi įsismarkavo lietus, neleidęs uždegti šventinio laužo, visi sugužėjo į parapijos namus. Čia ir įvyko ilgai puoselėtas „Literatūrinis pavasarėlis Ančiškis 2004“. Pakalbinome šio renginio sumanytoją – vilnietį fotomenininką ir žurnalistą Algimantą ŽIŽIŪNĄ.


Mėgėjų kūrybos puslapiai

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Sedos kultūros namų
etnografinis ansamblis
„Rėmolee“

1. Šių dienų vyksmas. Kultūra – pati gražiausia ir gyvybingiausia žemė. Jos vaisiai – tai žmogaus kūrybingumas, gėrio ir grožio paieškos, dvasinio pasaulio kūrėjo atskleistis. Lietuvos kultūros centrų darbuotojai – beveik tritūkstantinis būrys, pakviestas įprasminti žmonių laisvalaikį, sudaryti sąlygas mėgėjiškumui ugdyti. Nuo Dainų švenčių, į kurias suguža per 35 tūkst. dalyvių, nuo įvairių tarptautinių festivalių, nuo kraštotyrininkų ekspedicijų, nuo literatų sambūrių, nuo tautodailės svetainių ir muzikinių popiečių iki vakaronių, sueigų, susiėjimų – ilgas kūrybingo darbo kelias.


Restauruojama istorinė
Raudonės pilis

Raudonės pilis

Jurbarko rajone pradėti vienos iš turistų pamėgtų Panemunės pilių - Raudonės pilies rūmų atnaujinimo darbai. Manoma, kad Raudonės pilies rūmų atnaujinimui reiks daugiau nei dviejų milijonų litų. XVI a. pabaigoje iš raudonų plytų pastatyta Raudonės pilis 1996 metais įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą. 1998 metais Vyriausybės nutarimu ši kultūros vertybė buvo paskelbta paminklu.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija