Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Darbai
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Paroda
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Juodasis scenarijus

Petras Katinas

Valdančioji partija ir liberalcentristai, neleidę įtariamųjų parlamentarų patraukti baudžiamon atsakomybėn, įvarė Seimą vos ne į komos būseną. Netgi Seimo pirmininkas A.Paulauskas sakė nesuprantąs, kokius žaidimus žaidžia valdančiosios koalicijos „vyresnieji broliai“. Tik jau viena aišku: partneryste čia jau nebekvepia. Negi socialdemokratai, būdami patyręs įvairiausių manipuliacijų meistrai, tai padarė tik siekdami apsaugoti vieną iš savo lyderių V.Andriukaitį, taip dar kartą atsidėkodami už jo pastangas parduoti „senuosius“ socialdemokratus LDDP? Vargu. Greičiausiai todėl, kad STT ir Generalinės prokuratūros atstovai jau užsiminė, jog prisikapstė prie paties Premjero ir ūkio ministro. Beje, besiblaškantis V.Andriukaitis, plaudamas savo mundurą, pats prisipažino derinęs su pačiais aukščiausiais partijos ir vyriausybės pareigūnais kai kuriuos klausimus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu, kuriuo buvo labai susirūpinęs bene pagrindiniu šio skandalo herojumi tapęs „Rubicon group“ vadovas A.Janukonis. Kalbama ir dar apie vieną „stabiliausios“ Vyriausybės ministrą – palyginti jauną valdančiosios partijos narį Aplinkos apsaugos ministrą A.Kundrotą. Esą ir apie jį STT turi nemažai „kompromato“. Iš tiesų tokių namų, kokius jis turi, netgi iš ministro algos nepasistatysi. Na, o Premjeras ir partijos lyderis išvyko dviem savaitėm pailsėti į Nidą. Atseit žinokitės. O Seimas, kuris, anot Č.Juršėno, per paskutiniąją pavasario sesiją „nuveikė daug gerų darbų“, irgi išėjo atostogauti iki rugsėjo 10-osios, palikdamas N.Steiblienės vadovaujamai komisijai narplioti beviltiškai suveltą korupcijos siūlų kamuolį. Šiai komisijai iki rugpjūčio 2 dienos pavesta išnagrinėti STT ir Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą apie įtariamus kyšių gavėjus parlamentarus. Iš jau paskelbtų parlamentarų telefoninių pokalbių su A.Janukoniu įrašų aiškėja, pasak Seimo Pirmininko, jog „tie pokalbiai, švelniai tariant, garbės jiems nedaro“. Kalbama, kad bent jau vienam skandalo „didvyriui“ V.Kvietkauskui iškilo apkaltos grėsmė. O dėl V.Andriukaičio, vis nukėlinėjančio savo atsistatydinimo datą, tai net kalbėti nėra prasmės. Iš pradžių prisiekinėjęs visais šventaisiais savo nekaltybe „nesuteptasis“ Vytenis teigęs nepažįstąs A.Janukonio, dabar staiga prisimena, kad buvo pažįstamas. Netgi tarpininkavo surengiant A.Janukonio susitikimą su Premjeru ir partijos vadu. Tuo V.Andriukaitis sustatė visus taškus ant „i“ ir parodė, kad jis yra tik mažas sraigtelis dideliame komercijos ir korupcijos žaidime. Kurgi dėsiesi. Paskelbti telefoninių jo pokalbių įrašai viską sustatė į savo vietas. Be to, V.Andriukaitis, matyt, vis dar įsitikinęs, jog be jo iniciatyvų Seimas nuklys į lankas. Jis jau pateikė Seimui naujos redakcijos Seimo Statuto projektą. Jame, be kita ko, iš naujo suredaguotas skyrius apie apkaltos procedūras. Siūloma nustatyti apkaltos senatį, o įstatymus ir nutarimus priimti tik tada, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau nei pusė Seimo narių. Pasiūlymas gal ir neblogas, bet šaukštai jau popiet – kadencijos finišas ranka pasiekiamas.

Aišku, šiame skandale savo žaidimus žaidžia ne tik įtariamieji, bet ir kaltintojai – STT ir Generalinė prokuratūra. Tik kokius? Tad, anot vienos politikos apžvalgininkės, įminti šį rebusą būtina, nes teisėsauga su politiniu pamušalu – didelis pavojus valstybei. Netylant ginčams dėl to, kad socialdemokratai su liberalcentristais neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn trijų Seimo narių, kuriems STT ir Generalinė prokuratūra prisiuvo kyšininkų etiketes, negalima atmesti prielaidos, jog tai buvo speciali provokacija, kaip ir kvotos kai kurių partijų būstinėse prieš pat Prezidento rinkimų antrąjį ratą. Čia, aišku, STT vadas V.Junokas pasinaudojo Maskvos specialiųjų tarnybų patirtimi, kurios irgi prieš pat praėjusius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus kratė V.Putinui nepatinkančių opozicinių partijų, konkrečiai, „Jabloko“ partijos, būstines. Kažkodėl jau ne kartą Lietuvoje sinchroniškai kartojasi panašūs dalykai, kokie vyksta pas buvusius „vyresniuosius brolius“. Nesuprantama ir tai, kodėl draugas V.Junokas nieko nedarė ir nemušė pavojaus varpais, kai žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie tai, jog du paksininkų partijos parlamentarai – H.Žukauskas ir jo kolega, buvęs net ministru R.Pakso sudarytoje Vyriausybėje Dailis Alfonsas Barakauskas – yra įsipainioję į skandalą privatizuojant „Alitos“ bendrovę. Buvęs Seimo laikinosios komisijos, tyrusios R.Pakso istoriją, pirmininkas Aloyzas Sakalas tvirtino matęs pokalbių išklotines, kuriuose paksininkas D.A. Barakauskas šneka apie nemažus pinigus „už pagalbą“ privatizuojant bendrovę „Alita“. Anot A.Sakalo, D.Barakauskas priekaištavo „Alitos“ generaliniam direktoriui Vytautui Junevičiui, jog „Alita“ duoda pinigų partijos bičiuliui H.Žukauskui, bet neduoda jam... Taip ir pasakė, atvirai, be jokių ceremonijų. Buvęs laikinosios komisijos pirmininkas sakė, kad visą medžiagą turi teisėsaugos pareigūnai, bet jokių priemonių taip ir nesiėmė. Bet kaip imsiesi prieš savus, ypač prieš paksininkus, kuriems savo meilę ir ištikimybę ne kartą demonstravo STT vadovas. Matyt, tikrai yra tiesa, kad V.Junokas tikisi pakliūti į paksininkų partijos sąrašą būsimuosiuose Seimo rinkimuose. Be to, V.Junoko kontoroje darbuojasi ne vienas Konstituciją niekinusio R. Pakso mylėtojas. Tarp jų – ir partijos vado V.Mazuronio antroji pusė. Beje, D.Barakauskas ir pats neslėpė, kad šnekėjosi su „Alitos“ generaliniu direktoriumi V.Junevičiumi apie pinigus. Tačiau tų pinigų prašęs ne sau, o partijai. O kaulyti pinigų brangiajai partijai, anot D.Barakausko, yra jo šventa pareiga ir konstitucinė teisė...

Tad kodėl gi valdančiosios partijos vadai nusprendė neleisti įtariamiems Seimo nariams pakliūti į baudžiamųjų bylų girnas? Mat jau beveik atvirai kalbama, jog V.Junolas su generaliniu prokuroru turi surinkę pakankamai medžiagos, kad galėtų knistis kur kas giliau – net po paties partijos vado pamatais. O to jau jokiu būdu negalima leisti. Juk, be dabartinio vado, partijos neišgelbėtų joks J.Bernatonis su Č.Juršėnu, G.Kirkilu ar Lietuvą juokinančiu V.Andriukaičiu.

Šioje istorijoje valdančioji partija, arba bent jau jos vadai, gerai išstudijavę marksizmą-leninizmą, turėtų prisiminti komunizmo klasiko Karlo Markso žodžius: „Istorija kartojasi du kartus – iš pradžių kaip tragedija, vėliau virstanti komedija arba farsu“. Tenka pripažinti, kad taip įvyko ir Lietuvoje. Paniekinusio Konstituciją R.Pakso tragedija virto komedija korupciniame Seimo skandale.

Kad ir ką kalbėtume, bet Lietuvoje į priekį sėkmingai stumiasi populistai. Akivaizdžiausiai tą parodė rinkimai į Europarlamentą. O populistams ir įvairaus plauko marginalams bei radikalams dirva išpurenta. Tuo labiau kad daugeliui Lietuvos žmonių svarbiausi yra ne politika, o labai žemiški, kasdieniai reikalai: socialiniai dalykai, medicina, pensijos, maisto produktų kainos, kompensacijos. Šios problemos yra aktualiausios vyresnio amžiaus rinkėjams, kurie buvo ir tebėra visų kandidatų į Seimą balsų pagrindinis aruodas. Todėl už kiekvieną tokio žmogaus balsą paksininkai ir uspaskichininkai, taip pat socialdemokratai nepagaili fantastiškų pažadų. Sprendžiant iš visko, ypač iš Europarlamento rinkimų rezultatų, sėkmė lydi populistus ir pažadukus, nes tie nesusivokiantys politinėje situacijoje pagyvenę žmonės kaip tik ir yra pagrindiniai populistinių radikalų balsuotojų ištekliai. Vaizdelis išties nekoks, pasakytų „Dviračio šou“ humoristinės laidos herojus Agurkichas. Iš tiesų atrodo, kad populistai, gatviniai rėksniai nemažą pilietinio lauko dalį užima tvirtai ir ne vienai dienai. Seimo rinkimai greičiausiai šį teiginį patvirtins, tada jau tikrai didelė tikimybė, kad uspakichininkai ir paksininkai, pasiskelbę didžiausiais kovotojais su korupcija ir niekam tikusiomis politinėmis partijomis, užims daugiau nei pusę Seimo kėdžių. Galima guostis nebent tuo, jog bent jau kol kas nelaimės pavyko išvengti. Nes, kaip neseniai rašė žinomas žurnalistas Valdas Vasiliauskas, sunku net įsivaizduoti, kas būtų, jeigu, pavyzdžiui, NATO viršūnių susitikime „Lietuvai atstovautų prezidentė K.Prunskienė ir destrukcijos genijus K.Bobelis, kuris suskaldytų net Vatikaną“.

Tad kurgi išeitis, jeigu Seimo rinkimai ant nosies ir neperdėtai galima pasakyti, kad juose spręsis Lietuvos likimas? Aišku, daug kas priklausys, kaip marginalų antplūdžio akivaizdoje elgsis neokomunistai. Sprendžiant iš to, jog socialdemokratų „tėvas ir mokytojas“ jau draugiškai pietauja su oligarchu V.Uspaskich ir aptaria bendrus reikalus, jokiu būdu negalima atmesti galimybės, kad šis duetas gali susigiedoti. Gali būti, kad socialdemokratai, kurie per praėjusių Prezidento rinkimų antrąjį ratą pareiškė, jog Kazimira Prunskienė jiems artimesnė savo pažiūromis, dabar gi lemiamu momentu gali paskelbti, kad labai artimas jiems yra ir rusų oligarchas. Nors nei K.Prunskienė, nei V.Uspaskich jokių pažiūrų neturi ir niekada neturėjo. Viena, kas juos jungia, kaip, beje, ir Premjerą su visa jo partija, – neblėstanti meilė buvusiems Maskvos šeimininkams, pripildytos kišenės ir neapykanta V.Landsbergiui bei Tėvynės sąjungai.

Kaip pastebėjo vienas žinomas politologas, ir paksininkų, ir K.Prunskienės kuriami „judėjimai“ bei V.Junoko–A.Klimavičiaus tariama kova su korupcija, pagaliau valdančiųjų socialdemokratų žaidimai prieš pat Seimo rinkimus įvedant antrąjį rinkimų ratą Seimo rinkimuose turi vieną tikslą – susidoroti su ir taip vos leisgyve tradicinių partijų sistema. Iš esmės tai sprendžiamas Lietuvos politinės orientacijos klausimas. Ir pagrindiniai žaidėjai – ne V.Uspaskich, R.Paksas ar K.Prunskienė su socialdemokratų ortodoksais, o Rusija. Todėl ir garsiai, ir patylomis kurstomos antivakarietiškos, pirmiausia antiamerikietiškos nuotaikos. Kartais tas antiamerikietiškumas įgauna gana groteskiškas formas: jeigu Seimo nariai R.Pavilionis su E.Klumbiu lieja ašaras dėl kenčiančio Sadamo Huseino, tai smulkieji pastumdėliai bando labai keistais būdais plauti žmonių smegenis. Štai Lietuvoje po „Žinijos“ draugijos sales blaškosi kažkokia Salomėja Vilienė su paskaita „Slaptoji pasaulinė sutartis“. Jos pagrindinė mintis: „Pasaulį ir visų vyriausybių protus valdo pasaulinė slaptoji vyriausybė, inspiruojama bedvasių interventų iš Oriono žvaigždyno, su kuriais JAV 1947 metais pasirašė slaptą abipusio bendradarbiavimo sutartį...“

Bus ir daugiau netikėtumų. Štai baigiantis kadencijai valdančiosios partijos Seimo narys V,Karbauskis sugalvojo, jog dabar Lietuvai svarbiausias dalykas – leisti pardavinėti pigius alkoholinius gėrimus Lietuvos avialinijų orlaiviuose. Na, o socialliberalas A.Kniūkšta vis blaškosi su panašiu projektu – leisti bent jau kaimo turizmo sodybų šeimininkams, poilsiautojų džiaugsmui ir laimei, varyti naminę iki 50 laipsnių stiprumo... Dirba vyrai išsijuosę Lietuvos labui, nieko nepasakysi.

Kol laužomos ietys ir antrąją kadenciją pradėjęs Prezidentas kalba apie visuomenės sutaikymą, to susitaikymo nematyti. Štai neseniai grupė Molėtų rajono vieno kaimo jaunuolių sumušė ūkininką, atsisakiusį juos nuvežti į miestą. Mušė ne už tai, kad atsisakė pačiame darbymetyje vykdyti jų pageidavimus, o už tai, kad ūkininko vaikai gyvena Kaune ir „balsavo už V.Adamkų“... Kas prasidės netrukus, baisu ir pagalvoti. Juk V.Adamkaus varžovė K.Prunskienė jau pateikė paraišką į premjerus po Seimo rinkimų. „Jei į šią kėdę vėl taikosi A.Brazauskas, V.Uspaskich, kodėl negaliu aš?” Beje, K.Prunskienė savo kuriamos koalicijos rinkimų sąraše antruoju pažadėjo įrašyti K.Bobelį. Kaip kalbama, šiam destrukcijos valstybėje kėlėjui numatomas net Seimo Pirmininko postas. Įdomu, kokiais viršininkais taps K.Prunskienės bendražygiai V.Šustauskas ir J.Veselka? Visa bėda ta, kad jų palankumo siekia ir R.Paksas.

© 2004 "XXI amžius"