Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tarp girnų

Petras KATINAS

Neseniai gimtinėje viešėjo ir čia savo 75-mečio jubiliejų apminėjo žinomas rašytojas Grigorijus Kanovičius. Šis rašytojas, žydas, dabar gyvenantis Izraelyje, pareiškė, jog pasaulis grimzta į bedugnę, žygiuoja į beprotnamį. Ir visa, pasak rašytojo, tai vyksta todėl, kad žmonės pamiršo Dekalogą – Dešimt Dievo įsakymų. Viskas daroma atvirkščiai: vietoje „Nežudyk“ – žudyk!, vietoje „nevok“ – vok, kiek išgali, vietoje „nekalbėk netiesos“ – meluok išsijuosdamas. Šiomis dienomis apie tai kalbėjo ir Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, irgi pažymėjęs, kad paskutinieji skandalai, konkrečiai, nušalintojo prezidento R.Pakso skandalas, parodė, kad iš visuomenės sąmonės bei pasąmonės tie Dešimt Dievo įsakymų yra išsitrynę. Aišku, jie patys neišsitrynė, o buvo kruopščiai trinami ištisus okupacijos dešimtmečius ir tebetrinami vėl, netgi sparčiau, nepriklausomoje Lietuvoje. Ir tai daro ne koks nors Rusijos televizijos „Baltijos kanalas“ ar „Russkoje radijo“, o savos komercinės televizijos bei radijo stotys nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro kasdien. LRT generalinis direktorius sakė, jog yra dorybių, kurios apskritai mūsų visuomenėje neegzistuoja. „Viena katalikybės iškeliamų dorybių – kuklumas. Pažiūrėkime, kas dedasi mūsų visuomenėje – kuklumas jau beveik neegzistuoja. Besaikis turto demonstravimas piktina nepasiturinčiuosius, didina nepasitenkinimą ir susipriešinimą. Paragavus valdžios, susireikšminama, kai kurie politikai pradeda manyti, kad valstybėje gali tvarkytis kaip savo UAB’e. Pasekmės liūdnos: ištrinamas pagrindas tautiniam solidarumui. Netgi krepšininkai pralaimi, kai suserga žvaigždžių liga“, – teigė K.Petrauskis.

Puikus pareiškimas! Ir jeigu LRT vykdys jo pažadą, jog visuomeninis kanalas, nacionalinė televizija ir radijas, turi demonstruoti tam tikrus moralinius principus, bent jau stengtis priminti žmonėms, kas yra Dešimt Dievo įsakymų, tai reikia tik sveikinti. Aišku, tikėtis sulaukti panašių dalykų iš kitų komercinių transliuotojų vadovų - beviltiška. Tuo labiau iš daugelio besirengiančiųjų ateiti į Seimą, kurie dabar per tą patį visuomeninį kanalą tautiečius užpils tokiu demagogijos, rožinių pažadų, pagaliau akiplėšiško melo srautu, kad daugeliui išties apsisuks galvos. O ką jau kalbėti apie Dekalogą! Juk tik vienas kandidatas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje pažymėjo esąs katalikas. Visi kiti prirašė tokią daugybę liaupsių sau, iškeldami savo nuopelnus žmonėms ir valstybei ( apie kuriuos dauguma net ausies krašteliu nėra girdėję), kad nors šventaisiais paskelbk! Antai sovietinės milicijos veteranas, dabar juodmarškiniu tapęs Visvaldas Mažonas parašė esąs pasirengęs už Lietuvą net savo gyvybę paaukoti. Aišku, per radiją ir televiziją rinkimų kampanijos metu kiekvienas tokių veikėjų mušis į krūtinę, dėdamasi uoliausiu krikščionimi, didžiausiu patriotu ir sąžiningiausiu žmogumi, pasirengusiu tautos labui viską atiduoti, išskyrus savo nemažą Seimo nario atlyginimą (ir tam tikrus komisinius). Ne per seniausiai V.Mažonas tą pasiaukojimą jau demonstravo gindamas R.Paksą, kai net sumušė Ukmergės moksleivį.

Tiesa, dabar R.Pakso gynėjų gretos pastebimai retėja ir atrodo, kad šioje tvarkos darytojų komandoje teliks tiktai jo būsimosios vyriausybės ministrai. Netgi vienas profesorius, kartu su kitais vaikščiojęs susirišęs lenciūgais Seimo narys J.Čiulevičius pareiškė nenorįs turėti jokių reikalų nei su R.Paksu, už kurį kryžiumi gulė, nei su liberaldemokratais, kurie, anot profesoriaus, po rinkimų galutinai susiries tarpusavyje ir išsilakstys kas sau.

Be R.Pakso, savo vyriausybę paskubėjo paskelbti ir Kazimira Prunskienė. Joje irgi nemažai „visuomenės lyderių“. Aišku, pati K.Prunskienė būsianti premjerė, o „valstietis“ milijonierius jos pavaduotojas Ramūnas Karbauskis – žemės ūkio ministru. Mat, pasak būsimojo ministro, iki šiol Lietuvoje nebuvo jokios žemės ūkio politikos, o atėjus jiems, ta politika atsirasianti. Bet, reikia manyti, ta politika atsirasianti lygiai tiek, kaip ir jam dirbant Seime, į kurį prieš patekdamas jis rėkimu rodė ginsiantis tariamų valstiečių (iš tikrųjų didžiųjų žemvaldžių, kokiu ir jis pats yra) interesus, o po to, patekęs į Seimą, tikruosius valstiečius staiga pamiršo. Užsienio reikalų ministru būsiąs pats Kazys Bobelis, LDDP laikais „sėkmingai“ vadovavęs Seimo Užsienio reikalų komitetui, o ekonomiką tvarkys stabilizatoriaus A.Šleževičiaus laikais ją jau tvarkęs, o dabar tvarkantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus Vytas Navickas. Taigi jau beveik turime tris vyriausybes. A.Brazauskas paliksiąs tą pačią – dabartinę, R.Paksas – sulipdytą iš savo patarėjų, o K.Prunskienė tėškė iš peties – vien būsimasis užsienio reikalų ministras ko vertas! Kol kas savosios vyriausybės nepaskelbė V.Uspaskich. Teko girdėti vieno jo kandidatų į Seimą postringavimus: „Tegul jie sau kuria tas vyriausybes. Bus taip, kaip pasakys mūsų Viktoras!“.

Matant aukštų kėdžių dalybas, įvairaus plauko veikėjų, ypač naujųjų prisiplakėlių vojažus po Lietuvą, tenka tik pagailėti Seimo etikos sergėtojų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, kuris vis dar tikisi, kad paskutinėje šios savaitės Seimo sesijoje į salę gal susirinks bent jau koks dvidešimt parlamentarų. Mat visi Seimo nariai (išskyrus vieną kitą atsisakiusįjį kandidatuoti į būsimąjį Seimą) iki rinkimų atseit „atostogaus“, t.y. darys vojažus po Lietuvą ir pils pažadus į žmonių ausis. A.Salamakinas priminė kolegoms, kad Seimo nariai, darydami pravaikštas ir nedalyvaudami plenariniuose posėdžiuose, pažeidžia Konstitucinio Teismo liepos 1 dieną priimtą nutartį, pagal kurią Seimo nariai privalo dalyvauti posėdžiuose. Aišku, pats A.Salamakinas puikiai supranta ir žino, jog tokie niekai kaip Konstitucinio Teismo sprendimai įstatymų leidėjams, ypač šiuo metu, mažiausiai rūpi. Toks vyriausiojo etikos sergėtojo balsas primena tik šauksmą tyruose, o daugiau nieko. Todėl ir šiokie tokie nieko nelemiantys plenariniai posėdžiai per šį mėnesį vyks tik keturis kartus. Kaip ir raginimas dabartiniams seimūnams, kad jie rinkimų kampanijos metu nenaudotų valstybės resursų: transporto, organizacinės technikos, valdiško popieriaus ir pan.

Kol vyksta žūtbūtinis kandidatų „riterių turnyras“, nesėdi rankų sudėjęs ir STT vadas Valentinas Junokas. Jis nutarė smogti žemiau juostos ne kokiam nors paprastam Seimo nariui, o pačiam specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų veiklą tiriančiam Seimo laikinosios komisijos pirmininkui Raimundui Šukiui. Kaip nusprendė STT vadovai, Seimo narys turėjo būti iškviestas apklausai į STT paaiškinti, kodėl pernai vasario 6 dieną įsigijo bendrovės „TNS Gallup“ parengtą R.Pakso rinkimų kampanijos monitoringą. Nežinia, kur šiame veiksme STT vadas V.Junokas įžiūrėjo kažkokį kriminalą. Tuo labiau kad šį monitoringą R.Šukys įsigijo už savo pinigus ir tam kaip parlamento narys turėjo teisę, siekdamas išsiaiškinti galimas finansinių ataskaitų klastotes. Tai, kad R.Paksas melavo apie išlaidas savo reklamai, buvo skelbiama dar gerokai anksčiau nei prasidėjo jo apkalta. Tyrimo duomenimis, R.Pakso agitacijos televizijoje apimtys buvo 62,3 proc. didesnės nei V.Adamkaus, o spaudoje – didesnės net 374,8 proc.! Tačiau puolimas prieš R.Šukį bent laikinai atšauktas - prokuratūra nusprendė jo apklausą atidėti. Toks STT pradėtas puolimas prieš R.Šukį dar kartą patvirtina jau seniai sklandžiusias kalbas, kad jam ir kitiems A.Sakalo laikinosios komisijos tyrimo komisijos nariams, tyrusiems R.Pakso darbelius, dar atsirūgs. Taip ir atsitiko. Vienas pagrindinių Konstituciją pažeidusio R.Pakso kaltintojų Konstituciniame Teisme Seimo narys J.Sabatauskas pateko į didelę valdančiosios A.Brazausko-Č.Juršėno partijos nemalonę. Ir tai ne tik dėl R.Pakso. Greičiausiai STT ir kitiems teisėsaugos vadovams bei prokurorams labai nepaliko R.Šukio vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos darbas. Mat imta rimtai domėtis, ar teisėsaugos institucijos pagal kažkieno užsakymą neįsivėlė į politiką. Beje, ir be jokio tyrimo aišku, kad įsivėlė. Juk ne be reikalo, vos prasidėjus R.Pakso apkaltai, ir STT vadovas, ir generalinis prokuroras beveik neišeidavo iš Prezidentūros.

Visi šie aiškiai dirbtinai kuriami skandalai pirmiausia naudingi V.Uspaskich ir K.Prunskienei, kurie turi bendrų interesų. Ir to dueto susigiedojimas gali būti lemiamas visai valstybei ir jos žmonėms. Neatsitiktinai istorikas prof. Edvardas Gudavičius labai pesimistiškai vertina artimiausią Lietuvos ateitį. Pasak jo, daugelis žmonių vėl balsuos už gražius pažadus, o vėliau vėl dejuos ketverius metus. Profesorius priminė bijąs, kad po ketverių metų nepavyks nubausti naujųjų gelbėtojų. Nes V.Uspaskich turi savo privačią partiją ir gali „demokratiškai“ pakeisti Konstituciją. Ar dar „demokratiškiau“ numarinti pačią demokratiją. Tiesa, V.Uspaskich kol kas dar atvirai nekalba apie Konstitucijos keitimą (kaip nekalba ir apie kitus daugybę svarbių reikalų). Tai už jį daro R.Paksas su būsimuoju premjeru V.Mazuroniu. Todėl jokiu būdu negalima pritarti vienai Austrijoje dirbančiai diplomatei, parašiusiai knygą apie populizmą, dabar išleistą Lietuvoje. Pasak autorės, geriausias būdas atsikratyti populizmo – leisti populistams pabūti valdžioje. Austrų diplomatė turėjo galvoje netikėtai iškilusį Austrijos populistą Jorgą Haiderį, dėl kurio „išdaigų“ šalis vos nesusilaukė viso demokratinio pasaulio izoliacijos. Tačiau Austrija – ne Lietuva. Ji neturi savo pašonėje „didžiojo brolio“, jos žmonės nepatyrė žiaurios komunistinės okupacijos, nenubarstė Sibiro savo kaulais, niekas nesunaikino iškiliausių visuomenės veikėjų, inteligentijos. Todėl Austrija gal ir gali sau leisti tokius eksperimentus. Bet Lietuvoje tokie eksperimentai būtų pražūtis. Be to, J.Haideris, nors ir trumpam iškilęs ant populizmo bangos, net negali būti lyginamas su V.Uspaskich ar K.Prunskiene. Jis net negalėjo pagalvoti, kad būtų galima bandyti pririšti savo šalį prie svetimos imperinės valstybės vežimo.

© 2004 "XXI amžius"