Atnaujintas 2004 rugsėjo 17 d.
Nr.70
(1273)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kas nudžiovė socialdemokratų raktą?

Klausiausi per „Žinių radiją“ laidą „Raktas“, kurioje laidos vedėjas A.Antanaitis kalbino politikus A.Meškauską, A.Sysą ir leidėją G.Vaškelį. Žymūs ir rimti veikėjai, visai nerimtai – su pakrizenimais ir lengvais juokeliais padabintais samprotavimais aptarinėjo prieš keletą metų parengtą politikų elgesio kodeksą, kurio socialdemokratų valdančioji dauguma per visą savo valdymo kadenciją nesiryžo priimti, bet įkišo į patį storiausią, patikimiausią seifą ir užrakino. Sako, kad ir raktą kažkas nudžiovė. O gal tai tik paskalos... Kaip įprasta Lietuvoje. Kai dėl to kodekso, tai tiktai kyla klausimas, ar jis reikalingas. A.Sysas tai pats pirmutinis suprato. Jo žodžiais tariant, kiekvienas žmogus tą kodeksą turi iš motinos krūtinės su pienu įsiurbti į save visam gyvenimui. Seimo deputatams tai ypač privaloma ir net būtina. Reikia tikėtis, kad tarp jų nėra ir nepasitaikys nė vieno, kuris vilkų gaujoje, kaip Mauglis, užaugintas.


Ar eis balsuoti pensininkai
ir invalidai?

Artėja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kad Lietuva turėtų krikščionišką Seimą, Tėvynės sąjungos ir Krikščionių demokratų partijos vadovai, kol nevėlu, turi atsiprašyti visų pensininkų ir invalidų, taip pat mokyklų pradinukų už atimtas lengvatas važiuoti miesto ir tarp miestų transportu. Prieš priimant Socialinio ir darbo apsaugos ministerijos pasiūlymą aš rašiau laišką gerb. A.Kubiliui, tuomečiam ministrui pirmininkui, kad nedarytų šių klaidų, nes Seimo rinkimai čia pat, o norite iš vargšų atimti visas lengvatas. Jeigu prisiminsite tuometės ministrės I.Degutienės pasiūlymą, tie nuskriaustieji nebeateis balsuoti į Seimo rinkimus. Tuomet buvau Klaipėdos Gedminų rinkimų apylinkės narys. Iš manęs nei pensininkai, nei invalidai, nei mokyklų pradinukų tėvai – niekas nenorėjo imti balsavimo kvietimų, atsakymas būdavo visų tas pats: tegul balsuoja pati ministrė I.Degutienė.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija