Atnaujintas 2004 rugsėjo 17 d.
Nr.70
(1273)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiluvos atlaidai – Lietuvos tikinčiųjų viltis ir paguoda

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis sekmadienį laimina
į Šiluvą susirinkusius
maldininkus

Rugsėjo 8 dieną Šiluvoje prasidėję atlaidai tęsėsi iki rugsėjo 15 dienos. Pagrindinė šių metų atlaidų maldų intencija – kad per Eucharistijos metus, prasidėsiančius spalį, dar labiau pamiltume Eucharistinį Jėzų. Pirmąją dieną, Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną, buvo meldžiamasi už žuvusius ginant Lietuvos laisvę, už karius, prašant apsaugos tėvynei, kad grįžtų tarpusavio santarvė. Antrąją dieną melstąsi už teisėsaugos darbuotojus, už tai, kad nuteistieji sugrįžtų į laisvę, visavertį gyvenimą.


Apie žmogaus pažiūras spręskime
iš jo asmeninio gyvenimo ir rūpesčio bendruoju gėriu

Vyskupų laiškas Seimo rinkimams artėjant

Brangūs tikintieji, visi geros valios Lietuvos piliečiai!

Rinkimai vyksta metu, kai galėtume džiaugtis nemažais Lietuvos laimėjimais, kai atsivėrė saugesnio ir geresnio gyvenimo perspektyvos. Idant toks gyvenimas ateitų į kiekvienus namus, iš parlamento derėtų laukti ramaus darbo ir tęstinumo. Tačiau Seimo autoritetas nėra aukštas ir buvo sąmoningai smukdomas. Žmonių nusivylimu rinktaisiais atstovais skuba pasinaudoti savi ir importuoti Lietuvos „gelbėtojai“. Piliečiui nelengva susivokti tarp besikeičiančių ir vis naujų partijų, sąjungų, koalicijų.


Josifas Slipis – Katalikų Bažnyčios kardinolas ir Ukrainos graikų apeigų (Rytų) katalikų patriarchas

Ona Mickevičiūtė

Josifas Slipis lageryje
apie 1960 metus

Prieš dvidešimt metų mirusio Josifo Slipio (Slipyj) pavardę žino Vakarų Ukrainos graikų apeigų (Rytų) katalikai (unitai). Tai dvasininkas, kovojęs už savo šalies nepriklausomybę, daug metų praleidęs kalėjimuose ir lageriuose, kur susitiko su įkalintais lietuvių kunigais, tarp kurių buvo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Kard. J.Slipį artimai pažinojęs mons. A.Svarinskas paskatino susipažinti su didžiojo ukrainiečių dvasininko gyvenimu.


Arkivyskupas Liudvikas Povilonis ir II Vatikano Susirinkimo nutarimai

Ramūnas LABANAUSKAS

Vyskupas Liudvikas Povilonis
1982 metais Romoje,
Šv.Petro aikštėje, susitinka
su popiežiumi Jonu Pauliumi II

Jau beveik 40 metų prabėgo nuo II Vatikano Susirinkimo pabaigos. Beveik tiek pat metų ir Lietuvoje vyksta įvairiapusė Bažnyčios reforma. Labai nelengvas buvo Susirinkimo nutarimų kelias į Lietuvą sovietmečiu. Tik nuo 1991 metų, Bažnyčiai Lietuvoje ėmus vadovauti naujai mąstantiems vyskupams Audriui Juozui Bačkiui ir Sigitui Tamkevičiui, Bažnyčios atsinaujinimas virto nebesustabdomu procesu. Per istoriškai trumpą laiką, kiek daugiau nei per dešimt metų, Bažnyčia Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Gimė nauja, atvira modernios Lietuvos visuomenės poreikiams Bažnyčia, visapusiškai įsijungusi į visuotinę Bažnyčią, palaipsniui tampančia globalizuoto pasaulio siela. Neatsiejama Bažnyčios dalimi tapo charizmatinis judėjimas, vaisingai perėmęs mūsų brolių protestantų evangelizacijos formas.


Rugpjūtis – darbo ir poilsio metas

Stovyklos dalyviai Šventojoje

Jau trečią vasarą Panevėžio vyskupijos Šeimos centras buvo surengęs stovyklą Šventojoje visų dekanatų Šeimos centrų savanoriams ir jų šeimoms. Rugpjūčio pradžioje net 60 savanorių su šeimomis vėl svetingai buvo priimti ir apgyvendinti pajūrio poilsiavietės nameliuose. Visais gyvenimo ir maitinimosi klausimais tėviškai rūpinosi niekada nenuilstantis Šventosios klebonas kun. Vidmantas Gricius. Stovyklos tikslas – pasidalyti gerąja patirtimi, padėti, padrąsinti, suteikti naujų žinių visus metus uoliai besidarbavusiems žmonėms, kurie, negailėdami savo laisvalaikio, skaitė paskaitas sužadėtiniams, ėjo į mokyklas kalbėti jaunimui, tėvams, teikė individualias konsultacijas. Penkios dienos prie jūros – tai lyg kompensacija visai savanorio šeimai, padėka už supratimą, kantrybę, toleranciją savo sutuoktiniui, vaikams.


Atidavusi save kaip auką

Paminklas – kryžius
Adelei Dirsytei Šėtos
bažnyčios šventoriuje
Stanislovo STAŠAIČIO
nuotrauka

Visada maloniai nuteikia profesoriaus kun. Kęstučio A.Trimako publikacijos apie mokytoją, kankinę Adelę Dirsytę. Gaila, kad jo straipsnyje „Kad Sibiro kankinė tautai neštų palaimą“ („XXI amžius“, 2004 02 27) netiksliai pateikta A.Dirsytės gimimo data, pakeistas ir vienas maldos žodis.

Adelė gimė 1909 m. (ne 1919) balandžio 15 d. pamaldžioje ūkininko šeimoje Pramislavos vienkiemyje. Sovietiniai okupantai sodybą seniai sunaikino, išliko tik gyvenamojo namo pamatai. Adelė buvo šešta dukra (po trijų brolių ir dviejų seserų). Vaikystėje matė sunkiai dirbančius brolius ir seseris, tėvus. Šeimoje buvo mylima ir net palepinama. Lankė Aukštųjų Kaplių pradžios mokyklą, Šėtos progimnaziją.


Rekolekcijos tikybos mokytojams

Kun. Vygintas Gudeliūnas
su Šilalės dekanato
tikybos mokytojais
aptaria tikybos
mokymo problemas

Jau daug metų Telšių vyskupijos Katechetikos centras, prieš prasidedant rugsėjui, gražioje Telšių Šv.Antano Paduviečio Katedroje organizuoja rekolekcijas šios vyskupijos tikybos mokytojams. Tai sielos apvalymas ir dvasinis pasistiprinimas pradedant naujus mokslo metus.

Ir šiemet, likus savaitei iki mokslo metų pradžios, Katechetikos centras, vadovaujamas kun. eduk. lic. Rimanto Gudlinkio ir šio centro metodininkės Margaritos Petrauskaitės, pakvietė tikybos mokytojus į jiems organizuotas rekolekcijas.


Priešrinkiminės komedijos

Antanas Uosis

Paskutinis mėnuo prieš rinkimus palengva virsta ne priešrinkimine kampanija, o gyvu turgaus šurmuliu. Politinių varžytuvių dalyviai, kaip išradingi fokusininkai, vienas po kito traukia vis patrauklesnius pažadus. Galima būtų ginčytis, teigiant, kad ši įžanga į Seimo rinkimus niekuo nesiskiria nuo kitų metų įvykių. Juk ir 1992, ir 1996, ir 2000-aisiais rinkėjai nušlavė valdžioje esančias politines partijas, atidavę balsų daugumą jų oponentams.


Tarp girnų

Petras KATINAS

Neseniai gimtinėje viešėjo ir čia savo 75-mečio jubiliejų apminėjo žinomas rašytojas Grigorijus Kanovičius. Šis rašytojas, žydas, dabar gyvenantis Izraelyje, pareiškė, jog pasaulis grimzta į bedugnę, žygiuoja į beprotnamį. Ir visa, pasak rašytojo, tai vyksta todėl, kad žmonės pamiršo Dekalogą – Dešimt Dievo įsakymų. Viskas daroma atvirkščiai: vietoje „Nežudyk“ – žudyk!, vietoje „nevok“ – vok, kiek išgali, vietoje „nekalbėk netiesos“ – meluok išsijuosdamas. Šiomis dienomis apie tai kalbėjo ir Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, irgi pažymėjęs, kad paskutinieji skandalai, konkrečiai, nušalintojo prezidento R.Pakso skandalas, parodė, kad iš visuomenės sąmonės bei pasąmonės tie Dešimt Dievo įsakymų yra išsitrynę.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Šiame numeryje:

Skatinamas tikinčiųjų
organizuotas veikimas

Mirė Ispanijos
kardinolas
M.Gonsalesas

Trys dienos kelyje
iš Kryžių
kalno į Šiluvą

Prasidėjo
mokslo metai

Istorines relikvijas
būtina išsaugoti

Evangelizacija
ir netradiciniai
religiniai judėjimai

Rugpjūčio renginiai

Nuostabi kelionė
po Dzūkiją

Mokslo metus
pradedant

Dvasingumo link

Tautiečiai
nenusimena

Kas nudžiovė
socialdemokratų
raktą?

Ar eis balsuoti
pensininkai
ir invalidai?

Vienvaldis caras

Siautėja
gamtos stichija

Nesitaikstęs
su blogiu

„Nenoriu antspaudų
žmonėms aš dėti“

Pasisėmėme
dvasinės stiprybės