Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00
Lt + PVM
Pageidaujančius prašome
kreiptis į Redakciją
|
|
Šiluvos
atlaidai Lietuvos tikinčiųjų viltis ir paguoda
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis sekmadienį laimina
į Šiluvą susirinkusius
maldininkus
|
Rugsėjo 8 dieną Šiluvoje prasidėję atlaidai
tęsėsi iki rugsėjo 15 dienos. Pagrindinė šių metų atlaidų
maldų intencija kad per Eucharistijos metus, prasidėsiančius
spalį, dar labiau pamiltume Eucharistinį Jėzų. Pirmąją dieną,
Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną, buvo meldžiamasi už žuvusius
ginant Lietuvos laisvę, už karius, prašant apsaugos tėvynei,
kad grįžtų tarpusavio santarvė. Antrąją dieną melstąsi už
teisėsaugos darbuotojus, už tai, kad nuteistieji sugrįžtų
į laisvę, visavertį gyvenimą.
|
|
Apie
žmogaus pažiūras spręskime
iš jo asmeninio gyvenimo ir rūpesčio bendruoju gėriu
Vyskupų laiškas Seimo rinkimams artėjant
Brangūs tikintieji, visi geros valios
Lietuvos piliečiai!
Rinkimai vyksta metu, kai galėtume džiaugtis
nemažais Lietuvos laimėjimais, kai atsivėrė saugesnio ir geresnio
gyvenimo perspektyvos. Idant toks gyvenimas ateitų į kiekvienus
namus, iš parlamento derėtų laukti ramaus darbo ir tęstinumo.
Tačiau Seimo autoritetas nėra aukštas ir buvo sąmoningai smukdomas.
Žmonių nusivylimu rinktaisiais atstovais skuba pasinaudoti
savi ir importuoti Lietuvos gelbėtojai. Piliečiui nelengva
susivokti tarp besikeičiančių ir vis naujų partijų, sąjungų,
koalicijų.
|
|
Josifas
Slipis Katalikų Bažnyčios kardinolas ir Ukrainos graikų
apeigų (Rytų) katalikų patriarchas
Ona Mickevičiūtė
|
Josifas Slipis lageryje
apie 1960 metus
|
Prieš dvidešimt metų mirusio Josifo Slipio
(Slipyj) pavardę žino Vakarų Ukrainos graikų apeigų (Rytų)
katalikai (unitai). Tai dvasininkas, kovojęs už savo šalies
nepriklausomybę, daug metų praleidęs kalėjimuose ir lageriuose,
kur susitiko su įkalintais lietuvių kunigais, tarp kurių buvo
monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Kard. J.Slipį artimai pažinojęs
mons. A.Svarinskas paskatino susipažinti su didžiojo ukrainiečių
dvasininko gyvenimu.
|
|
Arkivyskupas
Liudvikas Povilonis ir II Vatikano Susirinkimo nutarimai
Ramūnas LABANAUSKAS
|
Vyskupas Liudvikas Povilonis
1982 metais Romoje,
Šv.Petro aikštėje, susitinka
su popiežiumi Jonu Pauliumi II
|
Jau beveik 40 metų prabėgo nuo II Vatikano
Susirinkimo pabaigos. Beveik tiek pat metų ir Lietuvoje vyksta
įvairiapusė Bažnyčios reforma. Labai nelengvas buvo Susirinkimo
nutarimų kelias į Lietuvą sovietmečiu. Tik nuo 1991 metų,
Bažnyčiai Lietuvoje ėmus vadovauti naujai mąstantiems vyskupams
Audriui Juozui Bačkiui ir Sigitui Tamkevičiui, Bažnyčios atsinaujinimas
virto nebesustabdomu procesu. Per istoriškai trumpą laiką,
kiek daugiau nei per dešimt metų, Bažnyčia Lietuvoje pasikeitė
neatpažįstamai. Gimė nauja, atvira modernios Lietuvos visuomenės
poreikiams Bažnyčia, visapusiškai įsijungusi į visuotinę Bažnyčią,
palaipsniui tampančia globalizuoto pasaulio siela. Neatsiejama
Bažnyčios dalimi tapo charizmatinis judėjimas, vaisingai perėmęs
mūsų brolių protestantų evangelizacijos formas.
|
|
Rugpjūtis
darbo ir poilsio metas
|
Stovyklos dalyviai Šventojoje
|
Jau trečią vasarą Panevėžio vyskupijos Šeimos
centras buvo surengęs stovyklą Šventojoje visų dekanatų Šeimos
centrų savanoriams ir jų šeimoms. Rugpjūčio pradžioje net
60 savanorių su šeimomis vėl svetingai buvo priimti ir apgyvendinti
pajūrio poilsiavietės nameliuose. Visais gyvenimo ir maitinimosi
klausimais tėviškai rūpinosi niekada nenuilstantis Šventosios
klebonas kun. Vidmantas Gricius. Stovyklos tikslas pasidalyti
gerąja patirtimi, padėti, padrąsinti, suteikti naujų žinių
visus metus uoliai besidarbavusiems žmonėms, kurie, negailėdami
savo laisvalaikio, skaitė paskaitas sužadėtiniams, ėjo į mokyklas
kalbėti jaunimui, tėvams, teikė individualias konsultacijas.
Penkios dienos prie jūros tai lyg kompensacija visai savanorio
šeimai, padėka už supratimą, kantrybę, toleranciją savo sutuoktiniui,
vaikams.
|
|
Atidavusi
save kaip auką
|
Paminklas kryžius
Adelei Dirsytei Šėtos
bažnyčios šventoriuje
Stanislovo STAŠAIČIO
nuotrauka
|
Visada maloniai nuteikia profesoriaus kun.
Kęstučio A.Trimako publikacijos apie mokytoją, kankinę Adelę
Dirsytę. Gaila, kad jo straipsnyje Kad Sibiro kankinė tautai
neštų palaimą (XXI amžius, 2004 02 27) netiksliai pateikta
A.Dirsytės gimimo data, pakeistas ir vienas maldos žodis.
Adelė gimė 1909 m. (ne 1919) balandžio 15
d. pamaldžioje ūkininko šeimoje Pramislavos vienkiemyje. Sovietiniai
okupantai sodybą seniai sunaikino, išliko tik gyvenamojo namo
pamatai. Adelė buvo šešta dukra (po trijų brolių ir dviejų
seserų). Vaikystėje matė sunkiai dirbančius brolius ir seseris,
tėvus. Šeimoje buvo mylima ir net palepinama. Lankė Aukštųjų
Kaplių pradžios mokyklą, Šėtos progimnaziją.
|
|
Rekolekcijos
tikybos mokytojams
|
Kun. Vygintas Gudeliūnas
su Šilalės dekanato
tikybos mokytojais
aptaria tikybos
mokymo problemas
|
Jau daug metų Telšių vyskupijos Katechetikos
centras, prieš prasidedant rugsėjui, gražioje Telšių Šv.Antano
Paduviečio Katedroje organizuoja rekolekcijas šios vyskupijos
tikybos mokytojams. Tai sielos apvalymas ir dvasinis pasistiprinimas
pradedant naujus mokslo metus.
Ir šiemet, likus savaitei iki mokslo metų
pradžios, Katechetikos centras, vadovaujamas kun. eduk. lic.
Rimanto Gudlinkio ir šio centro metodininkės Margaritos Petrauskaitės,
pakvietė tikybos mokytojus į jiems organizuotas rekolekcijas.
|
|
Priešrinkiminės
komedijos
Antanas Uosis
Paskutinis mėnuo prieš rinkimus palengva
virsta ne priešrinkimine kampanija, o gyvu turgaus šurmuliu.
Politinių varžytuvių dalyviai, kaip išradingi fokusininkai,
vienas po kito traukia vis patrauklesnius pažadus. Galima
būtų ginčytis, teigiant, kad ši įžanga į Seimo rinkimus niekuo
nesiskiria nuo kitų metų įvykių. Juk ir 1992, ir 1996, ir
2000-aisiais rinkėjai nušlavė valdžioje esančias politines
partijas, atidavę balsų daugumą jų oponentams.
|
|
Tarp
girnų
Petras KATINAS
Neseniai gimtinėje viešėjo ir čia savo 75-mečio
jubiliejų apminėjo žinomas rašytojas Grigorijus Kanovičius.
Šis rašytojas, žydas, dabar gyvenantis Izraelyje, pareiškė,
jog pasaulis grimzta į bedugnę, žygiuoja į beprotnamį. Ir
visa, pasak rašytojo, tai vyksta todėl, kad žmonės pamiršo
Dekalogą Dešimt Dievo įsakymų. Viskas daroma atvirkščiai:
vietoje Nežudyk žudyk!, vietoje nevok vok, kiek išgali,
vietoje nekalbėk netiesos meluok išsijuosdamas. Šiomis
dienomis apie tai kalbėjo ir Lietuvos radijo ir televizijos
(LRT) generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, irgi pažymėjęs,
kad paskutinieji skandalai, konkrečiai, nušalintojo prezidento
R.Pakso skandalas, parodė, kad iš visuomenės sąmonės bei pasąmonės
tie Dešimt Dievo įsakymų yra išsitrynę.
|
|
|