Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atidavusi save kaip auką

Paminklas – kryžius Adelei Dirsytei Šėtos bažnyčios šventoriuje Stanislovo STAŠAIČIO nuotrauka

Visada maloniai nuteikia profesoriaus kun. Kęstučio A.Trimako publikacijos apie mokytoją, kankinę Adelę Dirsytę. Gaila, kad jo straipsnyje „Kad Sibiro kankinė tautai neštų palaimą“ („XXI amžius“, 2004 02 27) netiksliai pateikta A.Dirsytės gimimo data, pakeistas ir vienas maldos žodis.

Adelė gimė 1909 m. (ne 1919) balandžio 15 d. pamaldžioje ūkininko šeimoje Pramislavos vienkiemyje. Sovietiniai okupantai sodybą seniai sunaikino, išliko tik gyvenamojo namo pamatai. Adelė buvo šešta dukra (po trijų brolių ir dviejų seserų). Vaikystėje matė sunkiai dirbančius brolius ir seseris, tėvus. Šeimoje buvo mylima ir net palepinama. Lankė Aukštųjų Kaplių pradžios mokyklą, Šėtos progimnaziją.

A.Dirsytė mokėsi noriai, dalyvavo ateitininkų veikloje, Kėdainių gimnaziją baigė 1928 metais. Adelę mokė geri mokytojai, dalyko žinovai ir Lietuvos patriotai. Jau gimnazijoje ji buvo įsitikinusi, kad tėvynės gerovė yra nepalyginti didesnis turtas už asmeninę naudą. Neįmanoma gerbti kito žmogaus negerbiant Dievo, savo kūrėjo.

A.Dirsytės brandos atestate geri ir labai geri pažymiai. Tik kalbų (lietuvių, lotynų, vokiečių) ir darbelių – trejetai. Įdomu – 1930 metais Adelė pasirenka studijuoti vokiečių ir lietuvių kalbas Vytauto Didžiojo universitete. Aktyviai dalyvauja ateitininkų veikloje, „Birutės“ draugovėje.

Mirus tėvui (1935 m.), A.Dirsytei teko palikti universitetą, rūpintis pragyvenimu. Įsidarbino Lietuvių katalikių moterų draugijoje (LKMD), skaitė paskaitas, organizavo kursus, šventes, rašė straipsnius. Būdamas antros klasės gimnazistas, klausiau jos paskaitą Šėtos parapijos salėje. Adelė kalbėjo įraudusi, emocingai, įtikinamai. Jauni ir pagyvenę jos klausėsi, plojo. Tuo metu A.Dirsytė buvo jau patyrusi lektorė. Yra išlikusi nuotrauka: Šėtos moterys, Adelė ir kun. dr. Voldemaras Cukuras.

Dirbdama LKM draugijoje, išlaikė egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba) ir 1940 metais gavo diplomą. Persikėlusi į Vilnių dirbo mokyklose, slaptai vadovavo ir rūpinosi ateitininkais. Skaitė paskaitas suaugusiųjų institute. Adelė lavino ir globojo seserų Kotrynos ir Agnietės vaikus. Mokinės ją prisimena kaip gerą, rūpestingą ir nuoširdžią mokytoją, kuri plėtė jų akiratį.

Prieš keletą metų, A.Dirsytės gimimo 90-mečio proga, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios kun. Sigitas Bitkauskas šventoriuje pašventino ąžuolinį koplytstulpį.

Šiais metais paminėtas A.Dirsytės 95-asis gimtadienis. Šv. Mišias Kėdainių bažnyčioje aukojo kun. Aleksandras Počiulpis. Minėjime prisiminta, kad A.Dirsytė gyveno 46 metus. Bet ir trumpai gyvenusi, ji išvarė gilią vagą tėvynės religinėje ir kultūrinėje veikloje. Jos darbai ir atminimas tebėra aktualūs ir šiandien. Prie koplytstulpio šventoriuje buvo padėta gėlių, Adelės jaunystės metų nuotrauka, uždegtos žvakutės. Norėdami pagerbti mokytojos atminimą, atėjo Kėdainių šauliai. Jie stojo garbės sargybon prie paminklo. A.Dirsytės sukurtose maldose prisimenami ir kariai: prašoma „gelbėti mirusius karžygius“, meldžiama „palaiminti visą mano Tautą, o ypač Tėvynės gynėjus“, norima išmelsti „tikrai šviesų amžiną poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę“, maldaujama „pagalbos Tėvynės gynėjams“.

Minėjime dalyvavo buvusios kalinės Magadane: Zina Viščiutė–Bujanauskienė, lankiusi jau sergančią A.Dirsytę; Elvyra Pliupelytė, Aleksandra Baranauskaitė-Čiurlienė, pateikusios savo atsiminimus knygoje „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“; dalyvavo Algirdas Čiurlys, Jadvyga Saulūkienė, Antanas Motiejūnas – A.Dirsytės gerbėjai. Prisiminta, su kokia didele meile A.Dirsytė visus guodė ir kalbėjo apie Lietuvą. Mokytoja yra pasakiusi, kad „laisvės siekimas yra daugiau negu laisvė“. Šie žodžiai suteikė šviesos ir džiaugsmo, padėjo suprasti, kad kančios, su meile aukojamos už tėvynę, nėra beprasmės.

„Šviesos“ gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai Greta Lesivaitė, Rūta Čechanavičiūtė, Alius Ovčinikovas atliko meninį montažą. Juos parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Muzikevičienė. Ji yra surinkusi daug medžiagos apie buvusią Kėdainių gimnazijos mokinę A. Dirsytę ir perdavė ją Kėdainių krašto muziejui. D.Muzikevičienė pabrėžė, kad A.Dirsytė savo veikla perdavė mums viltį ir pasiryžimą tarnauti artimui ir tėvynei. Ji dalijo save – savo meilę – Dievui, žmogui, Tėvynei, savo protu ir širdimi stiprino kitus. A.Dirsytės gyvenimo kelias erškėčiuotas, bet liudijantis dvasinę stiprybę. Net skausmingiausios akimirkos nesužlugdė jos puoselėjamų idealų. Tai patvirtina ir knygelė „Jūs manieji“, kur kreipiasi į mus, į ateinančias kartas: „Noriu Jūsų tvirtų, pastovių begaliniame nepastovume. Aukite savo dvasia“.

Minėjimas baigtas malda, prašant paskelbti A.Dirsytę palaimintąja. Renginį Kėdainiuose organizuoti padėjo Laima Skinulienė ir D.Muzikevičienė.

Dėmesingai visus sutiko Šėtos mokyklos muziejuje. Mokytoja Vida Petrusevičienė supažindino su eksponatais, pasakojančiais apie A. Dirsytę, yra stendas ir albumas. Muziejus veiklios direktorės Antaninos Likšienės ir istorikės Audronės Pečiulytės darbu ir rūpesčiu pagrįstai pretenduoja į regioninio muziejaus statusą.

Adelė buvo krikštyta Šėtos Švč. Trejybės bažnyčioje. Parapijos klebono kun. Gintauto Naudžiūno iniciatyva šventoriuje pastatytas paminklas – kryžius A.Dirsytei atminti. Kryžiuje iškalta: „Kai savo gyvenimu spinduliuoju ir šiandien Jėzui padedu nešti kryžių“. Iškaltas Vyčio kryžius. A.Dirsytė apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties). Paminkle įmontuota jos nuotrauka – kryžius dar patrauklesnis. Lėšas rinko Jadvyga Butkutė.

Šėtos kapinėse, prie Dirsių šeimos kapo, kur palaidoti A.Dirsytės tėvai, du broliai, giminaitė Aušrinė Valevičienė uždegė žvakutes, padėjo gėlių ir parinktomis citatomis įdomiai papasakojo apie Adelę, jos labai tvarkingą išvaizdą, tėvų paramą. Po maldos palikome šėtiškės Antaninos Petrusevičienės prižiūrėtą, gėlėmis apsodintą kapavietę.

Pritariu kun. K.A.Trimako minčiai, kad A.Dirsytės sukakčių minėjimu, pagarbiu paminklų lankymu prisidedame prie paskelbto „maldos vajaus“.

Reikėtų tam pasirengti: neapsiriboti parapija, o skelbti visoje Lietuvoje; išleisti lankstinukus masiniu tiražu, stambesniu šriftu; sudaryti galimybę padalyti bent pamaldų dalyviams; išleisti kišeninio formato knygelę apie kankinę A.Dirsytę. Jos pagrindu galėtų būti kun. K.A.Trimako straipsnis „Dirsytė: gyvenimas, veikla, raštai“ („Draugas“, 2003 03 29). Teisingai pastebi D.Akstinas: „Net katalikų knygyne nieko nerandame apie Adelę Dirsytę“.

Adelės gyvenimas, darbai ir mintys rėmėsi Kristaus prisikėlimo galybe, ji perdavė mums viltį ir pasiryžimą tarnauti artimui ir tėvynei.

Stasys IVANAUSKAS, Danutė MUZIKEVIČIENĖ

Kėdainių rajonas

© 2004 "XXI amžius"