|
Kas nudžiovė socialdemokratų raktą?
Klausiausi per Žinių radiją laidą Raktas, kurioje laidos vedėjas A.Antanaitis kalbino politikus A.Meškauską, A.Sysą ir leidėją G.Vaškelį. Žymūs ir rimti veikėjai, visai nerimtai su pakrizenimais ir lengvais juokeliais padabintais samprotavimais aptarinėjo prieš keletą metų parengtą politikų elgesio kodeksą, kurio socialdemokratų valdančioji dauguma per visą savo valdymo kadenciją nesiryžo priimti, bet įkišo į patį storiausią, patikimiausią seifą ir užrakino. Sako, kad ir raktą kažkas nudžiovė. O gal tai tik paskalos... Kaip įprasta Lietuvoje. Kai dėl to kodekso, tai tiktai kyla klausimas, ar jis reikalingas. A.Sysas tai pats pirmutinis suprato. Jo žodžiais tariant, kiekvienas žmogus tą kodeksą turi iš motinos krūtinės su pienu įsiurbti į save visam gyvenimui. Seimo deputatams tai ypač privaloma ir net būtina. Reikia tikėtis, kad tarp jų nėra ir nepasitaikys nė vieno, kuris vilkų gaujoje, kaip Mauglis, užaugintas.
Neduok Dieve, jei kuriam pasitaikys, kaip legendiniam Romului, čiulpti vilkės pieną. Tokiam bus visai neįmanoma išaiškinti, kad tarp žmonių egzistuoja etikos nerašytos taisyklės. Taigi net suprakaitavę rausėsi vyrai per keliolika metų net kelių kadencijų Seimo narių sutrypto teisinio nihilizmo, nežabotos korupcijos, savavaliavimo ir antidemokratinių veiksmų mišinio storokame komposto sluoksnyje.
Rausdamiesi aptarinėja opiausias politikų ir tam tikrų grupių žmonių elgesio problemas. Sprendė dilemą: kas geriau Lietuvai korupcija ar lobizmas? Galiausiai sutarė, kad lobizmas tai ta pati korupcija, tik įstatymu įteisinta. Visiškai sutinku su G.Vaškeliu, jog nelabai aišku, kur yra korupcija, o kur lobizmas. Sutinku ir su teiginiais: ginčijamės apie moralę, o ji yra dviguba. Net ir prokurorai vadovaujasi tokia, net ir teisėjai. Puiku, tiesiog nuostabu! Už ką paprastas žmogus gautų keletą metų kalėjimo, kiti, pralindę aukštyn, yra tik pagraudenami, jiems pagrasinama mėsingu smiliumi...
Tegul kas nors mane pabando įtikinti, kad Lietuvoje taip nėra. Tylite? Ak, ne visi tokie... Taigi, ponai, suinteresuoti tautos neliečiama nuosavybe, ar kiti, įgimta tautiečių teise į stogą, darbą, valgį, vandenį ir orą bei norintys iš to gerai pasipelnyti ir prisikimšti kišenes, skubėkite veikti. Nes Briuselyje yra net keli tūkstančiai lobistų. Tikrų, gaunančių už tarpininkavimą gerą honorarą, bet duodančių didžiulę naudą ne tik savo proteguojamai kompanijai, firmai, bet ir visuomenei, žmonėms.
Jeigu turite Seime, ministerijose, savivaldybėse giminaičių, draugų ar pažįstamų, nusipirkite lobisto patentą ir atidarykite tarpininkavimo firmą. Tada drąsiai galėsite manipuliuoti finansinėmis operacijomis su seimūnais, ministrais ar savivaldybių vietiniais kunigaikštukais. Dėl visa pikta, turėkite nelegalius antrininkus, kad būtų daugiau painiavos STT ir pan. Analogiškai verta pasielgti ir visiems, linkusiems į korup... atsiprašau, į lobizmą, sėdintiems minkštose Seimo, ministerijų ir savivaldybių kėdėse. Ponai, padarykite Lietuvą ne korupcininkystės eksperimentine valstybe, o lobistine kunigaikštyste. Nes kai bus kunigaikštystė atsiras ir kunigaikštis, koks nors, tarkim, Lietuvos didysis kunigaikštis Lobinas I.
Štai tokios tokelės. O žinot, tokie papostringavimai per radiją ar televiziją duoda šnipštą naudos tautai. Pakalbėti tautai apie teisingas, esmines visuomenės gyvenimo problemas, kerojančias politiniame darže piktžoles ir visuomenę ėdančias socialines piktžaizdes mėgsta, be išimties, kiekvienas politikas, ypač kandidatai prieš rinkimus, įvairūs ministrai ir aukšti valdininkai. Tuo jie meistriškai kraunasi sau politinį kraitį, ruošia kūlgrindą per politinių intrigų pelkę į valdžios olimpą. Ar kada nors tautiečiai girdėjo apie konkretų ir realų vienos ar kitos problemos sprendimą, suprantamą to sprendimo planą. Deja, žmonės užliūliuojami sufantazuotomis vizijomis, jų dėmesys nukreipiamas nuo aktualijų ir sukoncentruojamas į neesminius reikalus. Opios problemos aptakiomis, apgalvotomis frazėmis ir populistinės buizos pilstymu į išsiilgusias įgimto tiesos troškimo žmonių smegenis yra tarsi retušuojamos ir įgyja visai kitokią prasmę ir vaizdą. Tuo pačiu momentu mestelėjamas saldainiukas: trys litai prie pensijos ar širdį glostantis pažadėlis. Socialdemokratai tai puikiai moka daryti. Juk nieko nuostabaus: stažas didžiulis, chameleoniška patirtis jau nuo jų dievuko Lenino laikų. Man nuoširdžiai gaila užmirštos, dvasiškai ir morališkai nustekentos Lietuvos, savo tautos.
Tik nė kiek negaila socialdemokratų ir kitų jų satelitinių kratų, iečių, kurie, kad ir kaip kruopščiai maskuojasi po nekalto prasidėjimo pavadinimais ir maskuojamosiomis programomis, daro įvairiausias rokiruotes ir šuolius arkliais iš partijos į partiją, vis vien tai šen, tai ten išlenda didžiakomunizmo, gigantomanijos ausys, nuo kurių taip ir dvokia Stoličnajos ir nuo prakaito prismirdusios šimtasiūlės kvapu. Vai, kaip norėtų kairieji sugrįžti į penkiasdešimt metų juos lepinusį komunistinį rojų. Deja, kol kas vis ieško, tupinėja, dairosi ir drebina kinkas, kad į paviršių nepradėtų lįsti įslaptinti darbeliai, apie kuriuos žino kol kas tik jie vieni. Bet maišai, ypač jei siūti sovietiniais siūlais, pagal Gosto standartą, nelabai patikimi. O jei į juos supilsi ylų krūvą? Juk kiekvienas patyliukais pasiūtas fiti-miti dažnai išlenda netikėčiausioje vietoje ir labai nepageidaujamu laiku aštriausia yla. Tada iš viso neaišku, į kurią pusę gali pasikreipti ir į kurio užpakalį įsmigti.
Geriausia išeitis jiems grįžti į Sovietų Sąjungą šlovingą, tačiau kažkas nudžiovė raktą į atbulinės eigos terminalą ir Lietuva su įjungtu socialdemokratų rankiniu stabdžiu vis vien lėtai kartu su saule juda į Vakarus. Nebent V.Uspaskich savo milijonus panaudos kokiai nors globalinei mokslinei teorijai sukurti, kaip visą Lietuvą nusigabenti į Archangelsko sritį. Lyg gintarėlį ant delno, kaip rašė poetė...
Jonas ŠEPETYS
Panevėžys
© 2004 "XXI amžius"
|