|
Apie žmogaus pažiūras spręskime
iš jo asmeninio gyvenimo ir rūpesčio bendruoju gėriu
Vyskupų laiškas Seimo rinkimams artėjant
Brangūs tikintieji, visi geros valios Lietuvos piliečiai!
Rinkimai vyksta metu, kai galėtume džiaugtis
nemažais Lietuvos laimėjimais, kai atsivėrė saugesnio ir geresnio
gyvenimo perspektyvos. Idant toks gyvenimas ateitų į kiekvienus
namus, iš parlamento derėtų laukti ramaus darbo ir tęstinumo. Tačiau
Seimo autoritetas nėra aukštas ir buvo sąmoningai smukdomas. Žmonių
nusivylimu rinktaisiais atstovais skuba pasinaudoti savi ir importuoti
Lietuvos gelbėtojai. Piliečiui nelengva susivokti tarp besikeičiančių
ir vis naujų partijų, sąjungų, koalicijų.
Bažnyčia prieš kiekvienus rinkimus patvirtina,
kad neremia nė vienos konkrečios partijos, koalicijos ar kandidato,
tačiau nededa tarp jų ir lygybės ženklo. Ganytojai pabrėžia kiekvieno
pareigą dalyvauti rinkimuose ir primena tikėjimo tradicijos bei
sveikos nuovokos diktuojamus principus, į kuriuos dera atsižvelgti
piliečiui krikščioniui. Svarbiausias iš jų elgtis pagal protą
ir sąžinę.
Atsiribojame nuo politikų pastangų sudaryti
įspūdį, kad kuris nors iš jų yra artimas Bažnyčiai. Krikščioniški
visuomenės veikėjų įsipareigojimai atsiskleidžia ne tuo, kad jie
bičiuliaujasi su dvasininkais. Kur kas daugiau apie žmogaus pažiūras
bei įsitikinimus pasako pavyzdingas asmeninis gyvenimas ir rūpestis
bendruoju gėriu, aiški pozicija, kai svarstomi tėvų teises, negimusią
gyvybę, asmens orumą, viešąją dorą ginantys įstatymai.
Asmeninė, tautinė ir valstybinė savigarba
svarbus uždavinys, kuris kyla aukščiausiai valdžiai, kai šalis ėmė
gyventi pagal Europos Sąjungos dienotvarkę. Net krikštyti katalikai
ne visuomet deramai puoselėja tikinčiųjų teises, moralines vertybes,
tėvų paveldą. Todėl dar sunkiau tikėtis, kad kitų tradicijų ar ateistinės
aplinkos suformuotiems žmonėms bus suprantami mūsų tautos dvasiniai
rūpesčiai. Tik giliai įsišakniję savo žemėje politikai ryžtingai
gins tai, kas visiems mums brangu šeimą, santuoką, tautą, jos
papročius ir kultūrą.
Atidumas pagyvenusiems, skurstantiems, ligoniams
ir kitiems, kurie neįstengia patys savimi pasirūpinti, privalo būti
valdžios dėmesio centre. Tačiau dera su atsarga vertinti tokio dėmesio
reklamą. Reikia paisyti ne priešrinkiminės labdaros, kandidatų dovanėlių
bei pažadų, bet kasdienio elgesio ar jie solidarūs su stokojančiaisiais
kukliu ir santūriu savo gyvenimu. Pamąstykite, ar iššvaistantys
neaiškios kilmės milijonus rinkimų propagandai tikrai siekia tiesos
pergalės ir socialinio teisingumo.
Įveikti nepriteklius, nedarbą, socialinius
skirtumus, įvesti tvarką daugelio partijų ir politikų pažadai.
Todėl išmintinga paisyti, ne kas garsiau skelbia šiuos šūkius, siūlo
vieną vaistą nuo visų ligų, o kas rengia kompleksines, realias,
ilgalaikes programas sunkumams nugalėti. Didžiosios visuomenės problemos
negali būti išspręstos per kelis mėnesius ir vien valdžios jėgomis.
Todėl svarbus politikų pasiryžimas bendradarbiauti su Bažnyčia,
su vietos bendruomenėmis, su įvairiais žmonių susivienijimais dalijantis
socialiniais, kultūriniais ir moraliniais rūpesčiais.
Televizijai ir visai žiniasklaidai tenka didelė
atsakomybė dėl rinkimų baigties. Ar ji rūpinsis vien pelnu, kurį
neša dosniai apmokama agitacija? Ar vėl pavers politikų pasirodymus
pramoginėmis viktorinomis, koncertais ir šou? Norime tikėti, jog
žiniasklaidos darbuotojai pasistengs įvairiais būdais tiek rimtų
diskusijų, tiek saikingo ir skoningo humoro forma atskleisti kandidatų
asmenybes, jų sugebėjimus ir moralines nuostatas.
Raginame prisiminti praėjusią Seimo kadenciją
ir pagalvoti, ar daug realių darbų jūsų labui nuveikė vadinamieji
nepriklausomi politikai, vos kelių parlamentarų frakcijos, kurios
garsėjo radikaliais pareiškimais. Partijos dažnai susilaukia teisingų
priekaištų, tačiau tik pastovios ir ilgalaikės atsakomybės vienijamos
politinės grupės įstengia kontroliuoti savo narius, veiksmingai
siekia strateginių tikslų. Sprendimus, kurie tampa veikiančiais
įstatymais, derina didžiosios frakcijos, todėl pavieniams kandidatams
išbarstyti jūsų balsai nepasiekia taikinio.
Lietuva pernelyg maža, kad skurstant vienam
pakraščiui, galėtų iš tiesų suklestėti kitas, kad nustūmus į pašalį
kurį vieną žmonių sluoksnį, saugiai jaustųsi praturtėję sostinės
gyventojai. Atsakingi politikai tie, kurie supranta, kokia svarbi
tolygi visuomenės raida. Tačiau seniai praėjo svieto lygintojų
laikai. Su atsarga žvelkite į žadančius apginti žemdirbius ar mokytojus
ir gydytojus, pasirūpinti kaimu ar miestu, atimti iš vienų ir duoti
kitiems. Tik bendra gerovė taps visų gerove, todėl didžiausio dėmesio
nusipelno dalykiški pasiūlymai, kaip pagausinti visos valstybės
lėšas, racionaliau jas panaudoti. Žmonių supriešinimas viena skaudžiausių
mūsų šalies gyvenimo pamokų, kurią dera išmokti ir rinkėjams, ir
renkamiesiems.
Raginame pasikliauti partijomis ir politikais,
kurie nuveikė sunkiausią Nepriklausomos Lietuvos valstybės statymo
darbą padėjo pamatus, surentė sienas. Tiesa, ne visuomet jiems
ėjosi lengvai ir greitai, dar daug reikia lopyti, taisyti gausias
klaidas ar net naujai mūryti. Tačiau negi labiau pasitikėjimo verti
tie, kurie suvilioti Europos pinigų šlamesio paskutinę akimirką
pripuolę šaukia mes geriau už kitus iškelsime pabaigtuvių vainiką?
Kviečiame visus tikinčiuosius maldai už Lietuvą.
Drauge prašykime Švenčiausiąją Mergelę, kad Jos užtarimu gražus
rudens laikas nuo Šilinės iki Aušros Vartų Gailestingumo Motinos
atlaidų būtų palaimingas mūsų valstybei. Kasdien melskime su rožiniu
rankose už Tėvynę, idant Kristus pasaulio šviesa (Jn 8, 12)
perkeistų mūsų širdis ir palaimintų mūsų gyvenimą. Prašykime, kad
mūsų priimti sprendimai būtų išmintingi ir malonūs Aukščiausiajam,
kuris suteikė žmogui laisvę bei pareigą atsakingai tvarkytis šiame
pasaulyje.
Šiluva, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo iškilmė
Lietuvos vyskupai
© 2004 "XXI amžius"
|