Pirmasis puslapis
Aktualijos
Credo
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Klaniniai ypatumai

Petras KATINAS

Sienos remontas

Po susitikimo su prezidentu V.Adamkumi Kazimira Prunskienė pasigyrė, kad jis neturįs jokių priekaištų dėl jos paskyrimo žemės ūkio ministre. Ką čia priekaištausi, jeigu Seimo pirmininkas A.Paulauskas iškart pastatė Prezidentą į vietą, „tėviškai patardamas“ nesikišti, kur jam nepriklauso. Tiksliau pasakius, ką numatė A.Brazauskas su V.Uspaskichu – taip ir bus. Tuo labiau kad ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys išaiškino, jog Prezidento galios formuojant Vyriausybę beveik lygios nuliui, todėl nėra ko šiauštis nei prieš „darbietį“ V.Muntianą, nei prieš švietimo ir mokslo reikalus tvarkysiantį labai nusipelniusį partijai ir jos vadui R.Vaitkų. O dėl V.Muntiano, tai jo šeimininkas V.Uspaskichas, kaip įprasta, šaipydamasis pareiškė, kad jam ne taip jau ir svarbu, ar jis taps vidaus reikalų ministru, ar ne. Svarbu, kad juo būtų. Nesvarbu, kokios ministerijos, nes Kėdainių valdovas visus be išimties reikalus puikiai išmano. Mat, anot paties viską išmanančiojo, jis „nuo gimimo parduodąs savo sugebėjimus“. Fantastiškas atradimas! To net Premjeras ir jo naujasis bičiulis „Gazprom“ augintinis galėtų pavydėti. Tiesą sakant, ko čia pavydėti. Juk ir šie abu elgiasi lygiai taip pat. Svarbu vadovauti. Vadovauti visi nori, tiktai visi, pirmiausia A.Brazauskas kaip ugnies kratosi atsakomybės už tą vadovavimą. Nesvarbu, kad žymūs teisininkai, netgi buvęs Seimo narys „senasis socialdemokratas“ N.Medvedevas pareiškė, jog Premjeras pagal Konstituciją privalo atsakyti už visos Vyriausybės darbą. Bemat pasigirdo įprastas atsakas: esą tie teisininkai, taip pat ir N.Medvedevas yra Tėvynės sąjungos įtakoje ir todėl nereikia kreipti į tai jokio dėmesio. Įprastas atsimušinėjimas. Viską suversti konservatoriams. A.Brazauską, Č.Juršėną, G.Kirkilą ir kitus iškiliausius ir išėjusius aukštuosius partinius mokslus dėl tokio visų bėdų vertimo ant Tėvynės sąjungos ir V.Landsbergio galima net pagirti. Visų pirma už tai, kad gerai įsisavino ir išstudijavo mokslinį komunizmą ir jų vadų kūrinius. Pavyzdžiui, komunizmo pradininkų Karlo Markso ir Frydricho Engelso veikalus. Konkrečiai, jų laiškus vienas kitam. Kaip žinoma, K.Marksas mėgo ir mylėjo ne tik ekonomikos teorijas, bet ir moteris. Paprasčiau kalbant, buvo didelis paleistuvis. Štai Karlas rašo Frydrichui (Engelsui) apie ištikusį nemalonumą su tarnaite. „Lenchen laukiasi. Ką daryti?“ Ištikimas bičiulis atsako: „Visą bėdą suversk man“. Taip yra ir Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Kad ir kokią kiaulystę iškrėstų brazauskininkai, visa kaltė suverčiama konservatoriams. O žemės ūkį tvarkysianti Kazimira pasiskundė Prezidentui, kad oligarchinės-klaninės koalicijos partneriai ją labai nuskriaudė ir, kaip buvo žadėję, nedavė dviejų ministrų portfelių. Išties būtų buvę labai gražu, kai šalia K.Prunskienės būtų atsiradęs dar vienas „visuomenės lyderis“, irgi didžiai nusipelnęs sovietinis „ūkio specialistas“ (ir ne tik) Alfredas Pekeliūnas, dėl kurio tarnystės KGB „jokių dokumentų“ neranda visažinantis ir visasekantis VSD. (Pasirodo, Lietuvoje išvis nebuvo nei KGB agentų, o gal ir net paties KGB.) Gražus ir sinchroniškas būtų duetas. Nors, tiesą sakant, visi naujosios oligarchinės valdžios ministrai giedos choru. Tiktai klausimas, kas bus tikrasis to choro dirigentas. Tiesa, Prezidentas viliasi, kad valstietė Kazimira visai Europai parodys, iš kur kojos dygsta, tai yra pakels į dar neregėtas aukštumas Lietuvos žemės ūkį, jog net didžiausi kolchozų apraudotojai V.Einoris, V.Velikonis, netgi J.Veselka su E.Klumbiu pavydės. Iš tiesų žinant didžiulę K.Prunskienės patirtį keliant liaudies ūkį, visko galima laukti. Pakanka tik prisiminti, kaip atkurtosios nepriklausomybės pradžioje žadėjo atvežti šimtus tūkstančių avių iš Australijos! Iki šiol būtume vien aviena mitę. Dabar gi kai V.Uspaskichas giriasi žinąs, kaip iškart išspręsti visas problemas, pradedant Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, baigiant neregėtu ūkio pakilimu, reikia laukti ir dar fantastiškesnių visuomenės lyderės iniciatyvų. Ko gero, visi naujosios Vyriausybės ir K.Prunskienės žvilgsniai bus nukreipti kur kas arčiau nei į Australiją – tik už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus.

Kad ir kaip ten būtų, tačiau dvaro rašytojai ir apie būsimąją tryliktąją Vyriausybę knygą parašys. Štai dvyliktosios Vyriausybės išleistuvių baliuje buvo išdalyta „epochos knyga“ auksiniais viršeliais, išspausdinta ant puikaus popieriaus. Tokių liaupsių, tokio šlovinimo ir padlaižystės neteko regėti net sovietmečiu, kai buvo švenčiamas SSKP genseko maršalo Leonido Brežnevo 70-mečio jubiliejus, nors tam įvykiui specialią knygą rašė visa grupė sovietmečio literatūros laureatų ir etatinių šlovintojų. Štai „disidentas ir politinis kalinys, netgi pasipriešinimo dalyvis“, Kovo 11-osios Akto signataras Gediminas Ilgūnas savo „kūrinyje“ A.Brazauską ir jo nuopelnus Lietuvai prilygino visiems Lietuvos didiesiems kunigaikščiams kartu sudėjus! Štai jiems ir preliudija Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, kuriuo pavesta rūpintis partijos bičiuliui G.Ilgūnui. Viskas jau iš anksto nuspręsta: didžiausiu visų laikų Lietuvos istorijos veikėju ir labiausiai nusipelniusiu iš anksto jau paskelbtas pirmasis LKP CK sekretorius, dabar faktiškai vadovaujantis visai Lietuvai. Niekas pernelyg nenustebtų, jeigu netrukus tarp tokių istorinių asmenybių atsiras ir V.Uspaskichas. Tuo labiau kad pinigų nupirkti įvairaus plauko šlovintojus jam netrūksta. Jau ir dabar kai kurių televizijų ekranuose šis Lietuvos „didvyris“ pasirodo vos ne kasdien.

Nesuprantama, kodėl Seimo pirmininkas A.Paulauskas gąsdina Prezidentą, kad, jam nepatvirtinus A.Brazausko pateiktos Vyriausybės ministrų sąrašo in corpore, Lietuvą gali ištikti politinė ar net konstitucinė krizė. Tik niekas negirdėjo, kad A.Paulauskas ir kiti Lietuvos politiką dabar parceliuojantieji nors žodeliu užsimintų apie dar gilesnę dvasinę ir moralinę visuomenės krizę, kai visus politinius svertus visuose lygmenyse yra užėmę buvę okupacinės valdžios kolaborantai arba jų atžalos. Užuomina apie konstitucinę krizę pakankamai aiški: Lietuvoje gali net pasikartoti Ukrainos variantas. Nors kairieji puikiai žino, kad tai, esant labai sėkmingam visuotiniam žmonių nupilietinimo laipsniui, bent jau kol kas Lietuvoje vykti negali. Paprasčiausiai nėra kam organizuoti ir pakelti mases nors rožinei ar kaštoninei revoliucijai. Na, o dėl būsimųjų ministrų kompetencijos, tai kam ji rūpi. Antai būsimasis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, paklaustas, ką jis manąs apie UNESCO paskelbtus Lietuvos kultūrinio paveldo objektus, net nežinojo, kiek jų yra. Užtat vienas iš „trijų tigrų“ pasigyrė, kad dainuosiąs ir toliau, nes pats Algirdas Mykolas tam neprieštarauja ir esą pasakęs: „Svarbu, kad dainuotum gerai“. Taigi dainininkų, taip pat mokančiųjų groti armonika ir rusiška balalaika dabartinėje valdžioje nestinga. Užtat, kaip paskelbė vienas dienraštis, tarp parlamento naujokų yra ne vienas, kuris net nežino, kada buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Taip pat nežino, kokias pareigas Europos Sąjungoje užima buvusi finansų ministrė D.Grybauskaitė. Taigi dabar kultūros ministras dainuos, o jam rusiška armonika akompanuos buvęs Alytaus saugumietis paksininkas A.Sereika (Sereičikas), tą grojimą net į Seimą atnešęs. Bus išties labai smagu. Tenka tik apgailestauti, kad į Seimą nepateko vienas iš „trijų tigrų“, irgi partijai labai nusipelnęs, E.Kaniava. Bet ne bėda – susigiedos, nors valdančiosios koalicijos kvartetas, bent jau kol kas, skamba gana nedarniai. O kas bus, kai pradės dalytis apskričių viršininkų kėdes? Rietenos ir pjautynės bus nė kiek ne mažesnės nei dalijantis ministrų ar viceministrų postus. Juk visos pelningiausios vietos, pavyzdžiui, žemės sklypai pajūryje ir paežerėse jau išdalyti grupei draugų. Nors kai kas dar ir liko. Todėl visai ne be reikalo K.Prunskienė reikalauja sau dviejų apskričių viršininkų postų. Kol kas neaišku, kiek iš dešimties apskričių viršininkų kėdžių užsiprašys V.Uspaskichas. Ir niekur nesidėsi! Reikės duoti, nors brazauskininkai nė už ką neketina atsisakyti bent jau keturių apskričių viršininkų portfelių. Iki šiol socdemai turėjo šešis apskričių viršininkus. Dabar teks dalytis su V.Uspaskichu. Kas liks nuo tų dalybų, atiteks „valstiečiams ir socialliberalams, atsidūrusiems duoneliautojų vaidmenyje.

Pagaliau paaiškėjo, kad ministrų portfelių dalybos vyko ir vyksta ne dėl postų, bet dėl ES fondų pinigų. Ir tai paaiškino ne opozicijos veikėjas, o pats „šlovingosios“ partijos ideologas G.Kirkilas. Jis pareiškė, kad, Prezidentui kilus abejonių V.Muntiano tinkamumo užimti vidaus reikalų ministro pareigas, o V.Uspaskichui užsiminus, kad šis „universalas“ tokiu atveju galėtų būti ir susisiekimo ministru, negali būti ir kalbos apie tokią rokiruotę. Mat, anot G.Kirkilo, Susisiekimo ministerijai atiteks daugiausia ES pinigų, o tokio grobio socdemai niekam atiduoti neketina.

© 2004 "XXI amžius"