|
Ar tai nebuvo rinkimų pokštas?
Atsakymas į straipsnį Nekalbėkime ultimatumų kalba
Jei Kaišiadorių krikščionių demokratų atviras laiškas buvo parašytas tik rinkimų proga, tai gaila Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) vadų. Tačiau labiausiai gaila šios neseniai buvusios įtakingos partijos narių, dabar pasimetusių, nežinančių, ką daryti. Jie patikėjo partijos vadų teiginiais, kad susijungimas su marionetine K.Bobelio sąjunga bus labai naudingas. XXI amžiuje (2004 m. lapkričio 19 d.) Kaišiadorių valdybos pirmininkė Marija Šakienė teigia:
norėta padaryti geriau, o gavosi kaip visada. Apie norus SSRS gensekas Nikita kažkada sakė: Gerais norais pragaras grįstas. Istorijos rato neatsuksim atgal. Ar gerai buvo daryta? Šiandien svarbu, kaip vertiname tai, kas buvo atlikta. Lietuvos krikščioniškosios demokratų partijos (LKDP) Marijampolės skyriaus nariai ir rėmėjai, perskaitę XXI amžiuje (2004 m. rugsėjo 3 d.) Kaišiadorių valdybos atvirą laišką, patikėjo, kad pasiūlymas vertas dėmesio. Deja, apsirikome. Kodėl?
Atrodo, tik viena LKD Kruonio kuopa tam pritarė (XXI amžius, 2004 m. spalio 8 d. Būkime vieningi ir nesusiskaldę). O kiti skyriai, kuopos? Gal LKD skyrių nariai neskaito XXI amžiaus? Matyt, šokas po pralaimėtų Prezidento ir Seimo rinkimų buvo nepakankamas.
LKD dar neįsitikinę, kad klydo. Straipsnyje sakoma: Susijungimas Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) su Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) gal ir buvo klaida. Tik gal?
Siūlymą ištaisyti klaidas (XXI amžius, 2004 m. spalio 29 d.) priėmė kaip ultimatumą. Bet ar galima taip mąstyti? Juk ultimatumas tai paskutinis grasinamas reikalavimas žmogui, organizacijai ar valstybei kažką atlikti iki nustatyto termino, kai, neįvykdžius reikalavimų, žadama imtis prievartos. Siūlyme to nebuvo. Jų valia, su kuo ir kada jungtis. Kai kas nuėjo pas valstiečius, dar yra vagnoriniai krikščionys, primiršę Dešimt Dievo įsakymų (tiesa, viena N.Oželytė prisiminė ir išgelbėjo G.Vagnorių iš keblios padėties).
Skaitydami toliau randame:
teigėme pagaliau pasveikę. Taip ir yra. Deja, rinkėjai to lyg ir nepastebėjo, jų nuomonė buvo kitokia. Tai parodė rinkimų rezultatai (ir ne tik 59-ojoje rinkimų apygardoje) į Lietuvos Respublikos Seimą. Kodėl? Ar rinkėjai buvo tokie nenuovokūs?
Siūlymas taisyti klaidas - ne mano asmeninė užgaida. Taip galvoja daugelis LKDP narių ir rėmėjų ir net kitų partijų nariai. Klaidų taisymas nuoširdus tada, kai yra atgaila, atsiprašymas.
Mes tikimės, kad dalis tų, kurie išėjo iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos, vėl ateis į Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos eiles. Laukiame jų.
Taip pat teigiama, kad prieš jungiantis buvo sunkiausias periodas. Nebuvo tuo laiku jis partijai sunkus. Tada ir vėliau apie galimas susijungimo pasekmes buvo daug kalbama ir rašoma. Manau, būtų pravartu prisiminti: V.Alekna, Jungtis ar ne (XXI amžius, 2001), Lietuvos krikščionių demokratų partijos laidotuvės (Lietuvos aidas, 2001 m. gegužės 15 d.), A.Jakšys, Kodėl aš netampu LKD nariu (XXI amžius, 2001 m. gegužės 25 d.), Z.Zinkevičius, Apie padėtį Lietuvos krikščionių demokratų partijoje (XXI amžius, 2001 m. liepos 13 d.), O.Voverienė, Kazio Bobelio fenomenas (Lietuvos aidas, 2001 m. rugpjūčio 13 d.), I.Meškauskas, Paradoksų šalis (Lietuvos aidas, 2003 m. vasario 7 d.), V.Alekna, Krikščioniškoji demokratija (Lietuvos aidas, 2003 m. vasario 8 d.), A.Jakšys, Ar privalo Bažnyčia padėti Lietuvos krikščionims demokratams (XXI amžius, 2004 m. sausio 9 d.), A.Uosis, Krikščioniškosios demokratijos saulėlydis (XXI amžius, 2004 m. balandžio 30 d.),A.J., Buvo juokinga, darosi pavojinga (XXI amžius, 2004 m. sausio 30 d.), P.L., Ar ilgai politinės pjautynės tęsis krikščionių demokratų stovykloje (XXI amžiaus priedas Atodangos, 2004 m. balandžio 30 d.), A.Jakšys, Krikščioniškoji demokratija (XXI amžius,2004 m. gegužės 28 d.), A.Jakšys, Lietuva keista šalis (XXI amžius, 2004 m. spalio 22 d.).
Reikėtų LKD dar kartą perskaityti jų 2001 metais pasirašytą ydingą sutartį tarp LKDP ir KDS. Apie susijungimo problemą ir pasekmes daug kartų kalbėjo ir rašė mons. A.Svarinskas bei daugelis kitų. Sunku sujungti ugnį ir vandenį! Teisinga mintis:
ambicijas reikėtų nustumti į šalį. Tačiau tą reikia taikyti ir LKD. LKDP ambicijų neturėjo, kandidatų į LR Seimą nesiūlė, o LKD turėjo ambicijas net 65 daugiamandatinėse apygardose ir 33 vienmandatėse. Dar teigiama: Tų klydusiųjų, kurie inicijavo susijungimą, kaip ir nebėra
Deja, tai netiesa. Yra ir gana daug.
Krikščioniška aukštuma pasiekiama, kai sakoma: Netoleruokime perbėgėlių ir išdavikų, siekiančių demagogiškomis pastangomis susigrąžinti įtaką partijoje. Įdomu, kokioje LKDP? Štai čia kyla klausimas, ką M.Šakienė laiko perbėgėliais, išdavikais, demagogais. Gal mons. A.Svarinską, I.Uždavinį ar akademiką Z.Zinkevičių? Pastarajam jūsiškiai, Kaune laidojant K.V.Kryževičių, siūlė grįžti. Akademikas paklausė: Kur grįžti? Aš juk niekur nebuvau išėjęs. Taip padarė daug LKDP narių: niekur nėjo ir niekur nebėgo. Kazio Bobelio, Petro Gražulio intrigų dėka juridiškai mes buvome pripažinti po beveik dvejų metų (2003 m. sausio 28 d.). Taigi kas norėtų, galėtų grįžti į LKDP. Ir vis dėlto įdomu būtų žinoti, kaip LKD vertina E.Klumbio, V.Bogušio, K.Bobelio (demagogas ar ne), jo pavaduotojo P.Gražulio partinę-politinę veiklą? Manau, jų poelgių viešas įvertinimas būtų graži pradžia dialogui pradėti. Neteko girdėti, kad LKD tai būtų atlikę! Galime nuraminti, kad vadovauti LKD nesirengiame.
Klaidos. Jas reikia taisyti, žinoma, jei klydusieji supranta klydę. Jei supranta, tai turėtų atsiprašyti, kuriuos klaidino. Tai turėtų būti jų krikščioniška pareiga. Neatpirktos kaltės sulaukia atpildo (juk buvo Sodama ir Gomora). Mes nesisielojame, jei jūs mus laikote niekdariais (nors tam pagrindo ir nematome). Diskutuoti galime su bet kuo. Tačiau norime rimtų diskusijų.
Perskaitę XXI amžiuje (2004 m. lapkričio 19 d.) straipsnį Nekalbėkime ultimatumų kalba, mes ir mūsų rėmėjai supratome, kad atviras laiškas krikščioniškoms partijoms (XXI amžius, 2004 m. rugsėjo 3 d.) tebuvo priešrinkiminis pokštas. Norint gauti daugiau rinkėjų balsų, buvo pademonstruotas tolerantiškumas. Kad LKD ir net buvusi LKDP vadovybė yra politiškai serganti, rodo nesena istorija. Ne visada dauguma yra teisi. Norėtume paklausti, kas iš LKDP valdybos šalino mons. A.Svarinską? Kas negynė, net puolė švietimo ministrą Z.Zinkevičių (ne tik komunistai, M.Lukšienė ir kai kurie KD)? Kai K.Bobelis niekino S.Lozoraičio atminimą, ar KD vadai prabilo? Kai P.Gražulis visaip gynė R.Paksą, kaip reagavo LKD vadovai?
Todėl, kai dabartinius LKD vadovus pakeis kiti, manau, jų mintys bus blaivesnės ir realesnės. Žinoma, mums apmaudu, kad apsirikome. Mes supratome, kad LKD dar neatėjo laikas galvoti apie susijungimą. Tačiau klaidas pripažinti nėra gėdinga, gėdinga jose likti. Net Popiežius pripažino, kad kai kurie Bažnyčios vadovai padarė klaidų. Klaidas padarė ne šis Popiežius, bet atsiprašė jis. Klydusieji (ypač jei jie atgailauja) nesmerkiami. Smerkiamos jų padarytos klaidos. Jos gali būti tyčinės, gali būti padarytos ir nesuprantant, kad klystama.
Antanas JAKŠYS,
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos
partijos Marijampolės skyriaus pirmininkas
© 2004 "XXI amžius"
|