|
Radikali Dievo jėga
Šilta šios žiemos pradžia. Galima tik spėlioti, kiek prie mūsų aplinkoje akivaizdžiai patiriamo šiltnamio efekto (tai Žemę gaubianti užteršta atmosfera, kuri sulaiko šilumą) prisideda tarsi iš gausybės rago nesiliaują piltis įkaitinti įvykių srautai.
Be abejo, mus pasiekianti informacija, kai sužinome, kad (dėl savanaudiškos Žemės gyventojų veiklos) kenčia gamta ir pats jos šeimininkas - žmogus. Pavyzdžiui, nyksta didieji Amazonės miškai, tirpsta ledynai, virš žmonių galvų atsivėrusios ozono skylės skleidžia vėžį sukeliančią pavojingą radiaciją (beje, ką tik teko skaityti NASA Goddardo kosminių skrydžių centro pranešimą, kad virš Žemės yra susiformavusi didžiausia iki šiol užfiksuota ozono skylė, kurios apimtis maždaug tris kartus viršija Jungtinių Valstijų plotą), o dėl pažeisto gamtos jėgų balanso siaučiantys uraganai nusineša žmonių gyvybes - visa tai liudija apie mūsų planetos piliečių širdžių susvetimėjimą ir jų užterštumą.
Tačiau didžiausias mass media pavojus žmonėms kyla tada, kai pati žiniasklaida liejasi pražūtinga mirties kultūros lavina, kuri žmonių protus graso ne tik paskandinti pornografijos, smurto ir visokio melo plauko srutose, bet kėsinasi visiems laikams atitraukti sielas nuo vienintelio tiesos šaltinio Dievo.
Ne veltui kard. J. Ratcingeris, kalbėdamas apie Europos visuomenėje vykstančius neigiamus reiškinius, sakė: Dabar mes išgyvename momentą, kai radikalusis sekuliarizmas gali sunaikinti humanizmą.
Todėl būtina šiam sekuliarizmui, kuris akiplėšiškai ignoruoja krikščionybės principus, dar drąsiau ir atviriau priešpriešinti Dievo žodžio ir Bažnyčios mokymo tiesos jėgą. Be jokios abejonės, pirmiausia sąmoningi tikintieji yra dieviškos malonės šaukiami į šventą kovą, kad, apsiginklavę Dievo ginklais teisumo šarvais, gyvo tikėjimo skydais ir Šventosios Dvasios kalavijais, tai yra vis augančia meile Dievo žodžiui, galėtų be paliovos budėdami melstis Dievo Dvasioje visokeriopomis maldomis ir malda užtarti ypač tuos tikėjimo namiškius, kurie yra priekinėse gyvenimo fronto linijose (plg. Ef 6, 11 19).
Taigi labiausiai savo maldomis turime palaikyti visus mūsų dvasininkus, vienuolius, kandidatus į kunigų ir vienuolių luomus, tikybos mokytojus, katechetus, taip pat ir krikščioniška plunksna žiniasklaidoje besidarbuojančiuosius. Nes tik tuomet, kai mūsų brangūs paminėti visuomenės atstovai bus palaikomi kasdieninėmis tikinčiųjų maldomis, tada neabejotinai skelbiamas ir gyvenimu liudijamas Dievo žodis bus žymiai veiksmingesnis, nes pajėgs griauti piktojo tvirtoves ir taip pagelbės atnaujinti aplinkinių mąstymą ir jų dvasią, kad jie pradės nebeklausyti šėtono šnabždesio ir atvers savo ausis Kristaus balsui (plg. 2 Kor 10, 4 5).
O kad mūsų gyvenimas drąsios ir pasiaukojamos meilės tiesa vis labiau panašėtų į šv. Jono Krikštytojo, apie kurį šio trečiojo Advento sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalbėjo: Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją (Mt 11, 11)!
Išties nuolat stengdamiesi maldos ir tikėjimo dvasia lygiuotis į Tą, kuris gimė per Kalėdas, mes kiekvienas savaip pasimokykime iš Jono Krikštytojo: jis parodė Jėzų, kuris ateina meile atnaujinti pasaulį. Ir mes liudykime pasauliui Jėzų (visomis priemonėmis ir įmanomais būdais), kurio meilės ir tiesos jėga ir po 2000 metų ne tik nenuslopo, bet yra pajėgi keisti ir mūsų laikų radikalios sekuliarizacijos pažeistus žmones.
Kun.Vytenis Vaškelis
© 2004 "XXI amžius"
|