| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Aptarti tikybos dėstymo klausimai
Lapkričio pradžioje įvyko Jonavos dekanato tikybos mokytojų susitikimas su Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadove Jolanta Jančiukiene ir koordinatore s. Viktorija Maknauskaite, kuruojančia tikybos mokymą mūsų dekanate. Susitikimą malda pradėjo dekanas klebonas kun. Sigitas Bitkauskas. Jis kalbėjo, kad tikybos mokyme iškyla nemažai problemų. Mokytojams jos aktualios, todėl pasidalyti rūpesčiais, patirtimi ir sukviestas šis susitikimas. Viešnios pasidžiaugė, kad susirinko visi tikybos mokytojai. Buvo aptarti artimiausi seminarai, vyksiantys Kaune. Dekanato tikybos mokytojų pageidavimu, kuriam pritarė dekanas, daug kvalifikacinių seminarų, pokalbių tikybos dėstymo klausimais vyks vietoje, Jonavoje. Taip sutaupoma laiko, pinigų kelionės išlaidoms. Be to, čia gali dalyvauti ir iš pirmų lūpų išgirsti tai, kas svarbu, visi tikybos mokytojai. Susitikime viešnioms buvo pateikta nemažai klausimų, kurie labiausiai rūpi mokytojams. Vienas svarbiausių kodėl ir kaip bus keičiama tikybos mokymo programa? Mokytojai, susipažinę su dabar siūloma naująja programa, jai nepritaria. Pagal ją mokykla vis labiau tolsta nuo Dievo. Naujoji programa visai priartinta prie etikos kurso, klasių valandėlių temų. Vis dėlto tik per tikybos pamokas mokiniai turėtų daugiau girdėti ir išmokti apie Dievą, Jėzaus ir Marijos asmenis, vadovėliuose turėtų būti daugiau pavyzdžių iš jų gyvenimo. Kai kurie dabartiniai vadovėliai perkrauti, sąvokos neatitinka mokinių amžiaus ir suvokimo, per sunkūs - tai antros, penktos, vienuoliktos klasių. Apie tai mokytojai kalba seniai. Tuos vadovėlius reikėtų pataisyti. Praeina eksperimentai, autoriai savo darbus apsigina, bet vadovėlio medžiagos moksleivis nepajėgia įsisavinti. Mokytojai vargsta, kurdami mokymo priemones, rinkdami tinkamus pavyzdžius. Kodėl autorius, rengdamas vadovėlį, neparengia mokytojui knygos, kuria tinkamai naudojantis būtų daug lengviau rengtis pamokoms ir dirbti? Tokios knygos yra tik pirmai ir trečiai klasėms. Kitų dalykų pratybų sąsiuviniai yra iki dvylikos klasės, o tikybos - tik pirmai-ketvirtai klasėms. Visa palikta pačiam mokytojui, iš kurio vis reikalaujama kūrybingai dirbti. Kokios geros, suprantamos buvo tos Tikiu 1-5" knygelės, Birutės Briliūtės vadovėliai, ypač trečiai, aštuntai, devintai, dešimtai klasėms, su knygomis mokytojui, papildoma medžiaga. Juos įsigydamos, mokyklos išleido nemažai pinigų. Deja, dar naujus, kai kuriuos (antrai-ketvirtai klasėms) net nenaudotus teko nurašyti, nes rudenį gavome naują programą ir vėl (tik kažin, ar geresnius?) naujus vadovėlius. Dabar eksperimentuojama nauja programa. Kuo bloga dabartinė? Ją reikia šiek tiek pakoreguoti ir toliau dirbti. Mokytojai ja patenkinti, parengę mokymo priemonių, tobulina planus, prisirinkę pavyzdžių. Kai bus pakišta nauja programa, ir vėl iš naujo, ir vėl kažin ar daugiau naudos bus mokiniams. Kodėl, kaip kai kur kitose šalyse, negalima būtų naudoti kelias tikybos mokymo programas, pvz., atskirose vyskupijose. Juo labiau kad ir padėtis kai kur skiriasi. Kalbama apie sistemingą žinių perteikimą ir įsisavinimą. Ši programa atitinka tą reikalavimą, bet yra problema, kurią mokytojai jau keleri metai kelia. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003-2005 metų bendrų ugdymo planų 14 p. 42 paragrafe Dorinis ugdymas sakoma - tėvai moksleiviui iki 15 metų parenka, o sulaukęs 15 metų pats moksleivis renkasi vieną dalyką tikybą arba etiką. Dalyką moksleivis gali keisti kiekvienais mokslo metais. Štai tau ir sistemingas žinių įsisavinimas! Mokyklose (gal ne visose) į tą sakinį žiūrima fariziejiškai, iš mokinių kasmet reikalaujama pareiškimų, nurodant tikybą ar etiką lankys šiemet. Tėvai nesupranta, kodėl jie doriniam ugdymui kasmet turi vaikui rašyti pareiškimą, jei pasirinkto dalyko nesirengia keisti. Kai kurie mokiniai tuo sakiniu naudojasi (ir nesusigaudančius tėvus paveikia). Visai be priežasties vos ne kasmet bėgioja iš tikybos į etiką arba atvirkščiai. Iš jų nei žinių, nei sistemos nepareikalausi - vis naujas dalykas. Kodėl nesiūloma, tarkim, kasmet keisti užsienio kalbos. Pasirinko ir mokosi. Pasirinkimą galima keisti mokantis tikybos arba etikos pamokas, jei šeimoje kas nors pasikeitė, yra priežastis, bet ne kasmet. Jei ugdymo planuose nebūtų galimybės tą keisti kiekvienais mokslo metais, tai lengvos duonos ieškotojų klasėse sumažėtų žymiai. Apie tai turėtų pamąstyti tie, kas priima ugdymo planus, ir Bažnyčios vadovai. Aktualus klausimas - Kauno aukštesniosios katechetų mokyklos diplomų, gautų iki 2000 metų, galiojimas iki 2007 metų. Įdomu, 2006 metais dar galios, o 2007-aisiais jau nebegalios. Juk su tuo diplomu mokytojas nemiegojo ant šiaudų, lankė kvalifikacinius seminarus, įvairius kursus, lavinosi pats, tobulino pamokų planus, turėdamas aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, kūrybingai, pakankamai sėkmingai dirba. Ar 2007 metai - riba, už kurios mokytojas jau bus be katechetinio išsilavinimo? Apie tai kai kas turėtų labai pamąstyti, ar tai teisinga. VDU Teologijos fakultetą baigusiesiems mokytojams svarbus klausimas, kaip įgyti pedagoginį išsilavinimą. Kai kurie jų jau nemažai metų sėkmingai dirba mokyklose, įgiję nemažą pedagoginę praktiką. Reikėtų šį klausimą spręsti prieinamiausiu dirbantiems būdu. Ne jų kaltė, kad mokė ir neišmokė iki galo. Viešnios stengėsi atsakyti į mokytojų klausimus, pritarė kai kurioms mokytojų mintims, bet daugelio klausimų sprendimas ne Katechetikos centro valioje. Tikybos mokytojai norėtų iš Bažnyčios vadovų ne tik pabarimo, tik reikalavimo dirbti kūrybingai, bet ir supratimo, nuoširdaus bendravimo, operatyvaus aktualių problemų sprendimo, o neretai ir užtarimo. Felicija LANKELIENĖ Jonava
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |