|
Labirintai
Petras KATINAS
Lietuvos vardas vėl atsidūrė pasaulio žiniasklaidoje. Svarstoma, kaip čia galėjo atsitikti, kad pirmojoje nuo Sovietų Sąjungos imperijos išdrįsusioje išeiti okupuotoje Baltijos valstybėje valdžion sugrįžo pačios juodžiausios komunistinės nomenklatūros jėgos. Jeigu LDDP piramidės laikais dar buvo galima kalbėti apie didelės dalies lietuvių nostalgiją sovietmečio laikų socialinei lygybei, tai dabar visi suka galvas, kaip čia galėjo įvykti, kad per paskutiniuosius Seimo rinkimus dauguma rinkėjų atidavė savo balsus už juos faktiškai apiplėšusiuosius. Tuo stebisi netgi savo bešališkumu garsėjantis Londono BBC radijas. Išsirinko tuos pačius buvusius nomenklatūrininkus, apsukrius sukčius, tapusius milijonieriais, ar jų statytinius. Dar blogiau už net neslepiančius savo praeities kagėbistus. Išryškėjus faktams, kad Lietuvos aukščiausioje valdžioje atsidūrė KGB rezervistai, netgi premjeras A.Brazauskas, kuriam, jam būnant pirmuoju LKP CK sekretoriumi, kiekvieną rytą nešė ataskaitą apie nuveiktus darbus KGB vadai, kreipėsi į Liustracijos komisiją, prašydamas ištirti žiniasklaidoje paskelbtus duomenis apie aukštų valstybės pareigūnų galimus ryšius su KGB. Tiesa, Premjero prašyme ištirti tuos ryšius kažkodėl minimi tik užsienio reikalų ministras A.Valionis ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius A.Pocius, iki šiol kategoriškai neigęs bet kokius ryšius su KGB. Na, o tarpžinybinės Liustracijos komisijos pirmininkas A.Damulis, dar net nepradėjęs tyrimo, iš anksto pranešė, kad jo vadovaujama komisija neturi įstatyminio pagrindo tirti KGB rezervo karininkų veiklą. Mat, pasak A.Damulio, KGB rezervo karininkų negalima prilyginti su etatiniais KGB darbuotojais ar stukačiais. Taigi leidžiama suprasti, kad šie asmenys tėra nekalti avinėliai, kaip ir kiti sovietinėje armijoje tarnavę žmonės buvo įrašomi į įvairius pareigybinius sąrašus, net jų pačių neklausiant. Šių eilučių autorius gali patvirtinti, kad kariniuose komisariatuose net buvo klausiama, ar atsarginis sutinka būti įtrauktas į tokių specialybių, kaip elektrikas ar vairuotojas, sąrašus. Tad ką kalbėti apie politrukus, KGB pareigybėse įdarbinamus vadinamojo Pirmojo skyriaus darbuotojus. Tiems darbuotojams, kaip žinoma, priklausė visi įmonių ir aukštųjų mokyklų kadrų skyrių viršininkai. Žodžiu, tam Premjero prašymui jau iš anksto duotas atsakymas. Tuo labiau kad naujasis Archyvų įstatymas leidžia už devynerių užraktų laikyti visas KGB agentų, karininkų ir šnipų bylas net 70 metų, t.y. iki šio šimtmečio pabaigos, kitaip tariant, amžinai. Be to, tuos delikačius reikalus ir partijos politiką kuruojantis Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas pareiškė, jog visai nesvarbu, kad tas ar kitas asmuo darbavosi organuose, bet pirmiausia reikia žiūrėti, kiek tie žmonės prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės kūrimo bei stiprinimo. Nesigirdėjo, pavyzdžiui, kuo prie tos nepriklausomybės stiprinimo prisidėjo dabartinis Seimo Europos komiteto pirmininkas A.Pekeliūnas. Jau nekalbant apie kitus Č.Juršėno bendražygius. Antai vienas jų, irgi besitaikantis į partinius ideologus Seimo narys J.Karosas, tiesiog netvėrė džiaugsmu išgirdęs Prezidento žodžius apie vėl prasidėjusią raganų medžioklę. Įdomu, iš kokių archyvų Prezidentas pasigriebė nuvalkiotą tą ekskomunistų ir kagėbistų skleidžiamą štampą. Tai jam garbės tikrai nedaro. Nepriklausomybės jie tikrai nestiprina, bet ja pasinaudojo tik tam, kad užimtų svarbiausius valdžios svertus tiek Vyriausybėje, teisminėse institucijose, tiek provincijoje. O apie dabartinį Seimą nėra ko ir kalbėti: jis tapo sovietine Aukščiausiąja Taryba, kurioje susigrūdę milijonieriai diktuoja, už ką balsuoti. Skirtumas tik tas, kad balsavimo mašiną užsuka ne Pirmasis Sekretorius, o naujai įsitvirtinusi nomenklatūra, kur kas energingesnė už sustabarėjusią Premjero komandą.
Na, o Premjeras irgi iš anksto suteikė indulgenciją ne tiktai buvusiems čekistams, bet ir visiems, be išimties, valdžioje sėdintims. Pasak Premjero, nereikia nei smerkti, nei žiniasklaidoje kritikuoti per kraštus besiveržiančių valdžios žmonių aferų ar jų nepadoraus elgesio, nes tai, pasirodo, yra jaunos šalies bėda. Todėl, pasak buvusio pirmojo LKP CK sekretoriaus ir sovietų Baltijos karinės apygardos generolo pulkininko, reikia suteikti suklupusiems valdininkams galimybę pasitaisyti
Taip anie ir taisosi jau penkiolika metų.
Negana to, vadinamoji valdančioji koalicija, mažumėlę susinervinusi dėl kai kurių valdžios žmonių netolimos praeities faktų atskleidimo, užsimojo keisti Lietuvos Konstituciją. Mat, kad ir kaip žiūrėtum, bet galiojanti Konstitucija visgi tebėra tam tikras apynasris ne tik beatodairiškam partijos ir naujųjų nuvorišų savavaliavimui, bet ir faktiškam valstybės griovimui. Todėl ir sumanyta pakeisti pagrindinį valstybės įstatymą. Tam reikalui pasitelktas K.Prunskienės valstietis Seimo narys Rimantas Smetona. Jis, paskirtas skubiai ir netikėtai sukurptos Seimo Konstitucinės komisijos pirmininku, jau pareiškė, kad reikia keisti daugelį Konstitucijos straipsnių. Pirmiausia steigti ne vieną, o dvi vicepremjerų pareigybes. Taigi, be V.Uspaskicho, kita vicepremjere taptų R.Smetonos partinė viršininkė. Palaipsniui aiškėja, kad valomas kelias pakeisti amžinai gyvą Premjerą. Netgi tokiu atveju, jeigu tas ir oficialiai liktų Premjero kėdėje. Dar daugiau. R.Smetona net nemato reikalo kreiptis į Konstitucinį Teismą Konstitucijos keitimo klausimu. Iš jo postrigavimų galima suprasti, kad šis Teismas yra nepatikima institucija
Bet didžiausią rūpestį R.Smetonai, o svarbiausia, jo viršininkams, užsimojusiems tapti vicepremjerais, kelia tai, kad norint keisti Konstituciją reikia ne mažiau kaip 94 Seimo narių balsų. Tuo tarpu didžioji koalicija kol kas turi 85 balsus. Aišku, būtų galima nupirkti dešimt paksininkų. Tačiau tai per brangiai kainuotų. Mat pastarieji jau dabar užsiprašė Seimo vicepirmininko kėdės, o Konstitucijos keitimo atveju užsiprašys dar daugiau. Tokiu atveju reikėtų įsteigti ne dviejų, o trijų vicepremjerų pareigybes. Tai jau neįeina į V.Uspaskicho ir K.Prunskienės planus.
Naujasis ūkio ministras toliau nuosekliai kasa duobę po Premjero pamatais. Nežinia, kokiais tikslais atostogavęs Izraelyje, ministras naiviems Lietuvos žmonėms paskelbė peržiūrėsiąs kainas už dujas. Atseit paskelbė karą monopolijoms ne tik bendrovei Lietuvos dujos, bet ir Vilniaus prekybai. Netgi ne Laisvosios rinkos instituto specialistams, bet visiems, tarp jų ir Premjerui, turėtų būti aišku, kad rusų bojarinas užsimanė prichvatizuoti ne tik Mažeikių naftą, bet ir visą Lietuvos ūkį, o vietoje visokių maksimų visą Lietuvą nusėti Vikondomis.
© 2004 "XXI amžius"
|