Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dorai ir garbingai

Edmundas SIMANAITIS

Kun.Vaclovas Aliulis, MIC Romo Bacevičiaus nuotrauka

Šiais metais Lietuvos žurnalistų draugijos Vilties prezidento Stasio Lozoraičio premijos laureatu tapo kun.Vaclovas Aliulis, MIC. Vilniaus rotušėje vykusioje iškilmingoje premijos įteikimo ceremonijoje buvo pasakyta daug kalbų, ryškiai nušviečiančių kunigo, teologijos licenciato, Marijonų generalvikaro pastoracinę, žurnalistinę, leidybinę ir kitokią veiklą. Nė iš tolo nedrįstu imtis ko nors kartoti iš šakotos laureato gyvenimo istorijos, tačiau viena veiklos sritis nebuvo net paminėta, o ji, mano galva, verta išskirtinio dėmesio, nors tiesiogiai su žurnalistika jos sieti nereikėtų.

Naujieji iššūkiai parapijos identitetui

Mindaugas BUIKA

JAV parapijų nariai visada noriai bendrauja tarp savęs

Kunigų ir pasauliečių kolegialumo svarba

Popiežiškoji pasauliečių taryba, pastaruoju metu aktyviai skatindama tikinčiųjų organizuotą veikimą, lapkričio pabaigoje vykusią savo 21-ąją plenarinę asamblėją paskyrė aptarti aktualioms temoms: „Atrasti iš naujo tikrąjį parapijos veidą“. Buvo svarstomi parapijų bendruomenių socialiniai, kultūriniai ir religiniai iššūkiai šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, ypač dėl radikaliojo sekuliarizmo stiprėjimo bei religinės praktikos silpnėjimo. Kalbėta apie parapijos, kaip institucinio vieneto, padėtį ir pastoracines, teisines, istorines ir misijines perspektyvas, ypač pabrėžiant sielovadininkų ir katalikų pasauliečių bendradarbiavimo svarbą.

Prisideda prie Evangelijos daiginimo

Elvyra ŽEIŽIENĖ

Šv. Jono seserų kongregacijos vienuolynas ir Išganytojo bažnyčia Vilniuje, Antakalnio gatvėje

Atvėrusi sostinės centre, Antakalnio gatvėje, įsikūrusio Šv. Jono seserų kongregacijos vienuolyno pastato vartus, pasijutau tarsi lietuviško kaimo ramybės salelėje. Greta XVII amžiaus baroko architektūros paminklo, Išganytojo bažnyčios ir vienuolyno – žiemos ramybėje miegojo obelų sodas, vaiskrūmiai, rūpestingai pridengti gėlynai ir bičių aviliai. Mane pasitikusios sesers Mortos ir šios kongregacijos vyresniosios sesers Sofijos veidai ir akys skleidė šiltą pasitikėjimo nuotaiką. ,,Dangaus grožio“ svečių kambaryje malda prasidėjęs mūsų pokalbis savaime mezgėsi apie tai, kas šiandieną sparčiai besikeičiančioje visuomenėje žmogui yra amžina ir nekintama, ieškant darnos su pačiu savimi ir pasauliu...

Mūsų laiko spalvos

Akėčių kaimo gyventojai Aldona ir Aleksandras Bilskiai uždega Kalėdų žvakutę

Šakių rajono Akėčių kaimo bendruomenės žmonės, vos tik atkūrus nepriklausomybę, niekieno neraginami, pajuto poreikį išlaisvinti iki tol įkalintą savo dvasią. Kas buvo bendruomeninio sambūrio iniciatorius? Moterys trauko pečiais. Visai nepaprasta sužinoti, pavyzdžiui, kad Zita Čebenauskienė rašo eiles, o paskui jas dainuoja. Kai kartą kaimas rinkosi į vieną sodybą švęsti Naujųjų metų, Zita vos nepravirkdė susirinkusiųjų jautriais savo posmais, kuriuos moterys jau buvo išmokusios ir padainavo.

Įspūdinga knyga apie kelionę pėsčiomis su kryžiumi per Europą

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Birutė Žemaitytė prie savo knygų Autoriaus nuotraukos

Regis, taip neseniai Lietuvos tikintieji pėsčiomis su kryžiumi įveikė 3400 kilometrų kelią iš Vilniaus į Vatikaną - žygis prasidėjo 2003-iaisiais Viešpaties malonės metais, birželio 7 dieną, o baigėsi spalio 16-ąją Romoje. Po šio žygio visi tikintieji ir daugelis pasauliečių nekantriai laukė, kada pasirodys knyga su nuotraukomis, pasakojanti apie šią įspūdingą, sunkiai pakartojamą kelionę.

Mano kelionė į Italiją

Mons. Alfonsas SVARINSKAS

Mons. Alfonsas Svarinskas aukoja šv. Mišias

Praeitais metais mano draugai italai pakvietė mane į Brešiją praleisti Kalėdų ir Naujųjų metų. Be to, jie sumokėjo visas kelionės išlaidas. Mielai priėmiau kvietimą, nes Brešijoje buvau jau du kartus, ten pažinau nemažai žmonių.

Katalikų laikraštis neturi nuskęsti žiniasklaidos jūroje

Panevėžio vyskupas Jonas KAUNECKAS:

Skaitau ir Vokietijos katalikams skirtą spaudą. „XXI amžių“ vertinu geriau nei tokius pat laikraščius, leidžiamus užsienyje. Lietuvos katalikų laikraštyje randu analitinių straipsnių, su kuriais būtinai susipažįstu. Patinka profesionalūs perspausdinti straipsniai iš „Valstiečių laikraščio“, „Veido“. „XXI amžius“ sugeba pateikti neblogų medžiagų iš dekanatų, parapijų gyvenimo – to jis neturėtų vengti daryti ir ateityje. Savotiškai įdomūs laikraščio priedai. Jeigu žmogus mąsto, kuo nors domisi, tai jam reikalingų straipsnių visada gali rasti.

„Be praeities pažinimo nesukursime ateities“

Edmundas SIMANAITIS

Vienas žymiausių lietuvių kalbininkų prof. Zigmas Zinkevičius Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Su akademiku prof. Zigmu Zinkevičiumi, kuriam sausio 4 dieną sukako 80 metų, teko ne kartą dalyvauti įvairiuose renginiuose, rečiau – bendrauti tarnybiniais reikalais. Visada stebino šio kuklaus žmogaus erudicija, aiški pilietinė pozicija, mokėjimas vaizdžiai kalbėti, sveiko humoro jausmas ir neįtikėtinas darbštumas. Jubiliatas kalba latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis. Dar jo nepažinodamas, domėjausi mokslininko darbais. Tiesą pasakius, man nepritiktų vertinti jubiliato kalbotyros, lingvistikos mokslo darbų, tačiau mokslininko pilietinė pozicija ir gebėjimas kalbos tyrinėjimus organiškai sieti su tautos ir valstybės istorija mane seniai stebino ir visada džiugino.

Apie raganų medžioklę

Dabar iškilęs „KGB rezervistų” skandalas nieko ypatingo neatskleidė, nes vienokiu ar kitokiu laipsniu tam tikra visuomenės dalis užslaptintus dalykus, susijusius su KGB bendradarbiais, žinojo. Aiškiai buvo žinoma, kad Lietuvoje su KGB „bendradarbiavo” ne tik jau plačiau žinoma „Šatrija” ir du Liustracijos komisijos (vad. V.Damulis) „surasti” KGB karininkai – K.Džiautas ir J.Sidabras, bet net keliasdešimt tūkstančių šio represinio aparato „specų”, ištreniruotų ir išmokytų, kaip pschologiškai „apdoroti” (t.y. sudoroti) net ir labiausiai užsigrūdinusį vyrą. Suprantama, jog sunku paaiškinti, kaip per ketverius metus komisija tesurado tik tuos du „nusikaltėlius”. Tačiau nesusipratimus paaiškinti darosi visai nesunku, kai dokumentaliai atskleidžiamas tas faktas, jog pats vyriausiasis Lietuvos saugumo garantas – Valstybės saugumo departamento vadovas, prieš stodamas į šias pareigas, glaudžiai bendradarbiavo su KGB, svetimos valstybės, okupavusios mūsų kraštą, represine institucija, visame pasaulyje išgarsėjusia savo žiaurumu, ir buvo jos pripažintas kaip labai patikimas.

Labirintai

Petras KATINAS

Lietuvos vardas vėl atsidūrė pasaulio žiniasklaidoje. Svarstoma, kaip čia galėjo atsitikti, kad pirmojoje nuo Sovietų Sąjungos imperijos išdrįsusioje išeiti okupuotoje Baltijos valstybėje valdžion sugrįžo pačios juodžiausios komunistinės nomenklatūros jėgos. Jeigu LDDP „piramidės“ laikais dar buvo galima kalbėti apie didelės dalies lietuvių nostalgiją sovietmečio laikų „socialinei lygybei“, tai dabar visi suka galvas, kaip čia galėjo įvykti, kad per paskutiniuosius Seimo rinkimus dauguma rinkėjų atidavė savo balsus už juos faktiškai apiplėšusiuosius. Tuo stebisi netgi savo bešališkumu garsėjantis Londono BBC radijas. Išsirinko tuos pačius buvusius nomenklatūrininkus, apsukrius sukčius, tapusius milijonieriais, ar jų statytinius.