|
Žvilgsnis
į Lietuvos jaunimą
Skaitant spaudoje apie šių dienų nepriklausomos
Lietuvos jaunimą, kyla mintis, kad tarp 1918-1940 metų ir šių dienų
jaunimo yra didžiulis laiko ir elgesio plyšys. Anų laikų jaunimas
gausiai dalyvavo jaunimo organizacijose: katalikiškose ateitininkų
ir pavasarininkų bei bendrose šaulių, jaunalietuvių, ypač daug buvo
jaunųjų ūkininkų. Pasak dabartinės spaudos, šiomis dienomis jaunimo
organizacijose dalyvauja tik vienas procentas jaunuolių. Tokia katalikiškam
jaunimui auklėti organizacija kaip Pavasaris Lietuvoje dabar iš
viso neegzistuoja. Mano jaunystės laikais Lietuvos dvasininkai buvo
katalikiškų jaunimo organizacijų vadai.
|
|
Vaikas
auga be meilės
Aš dažnai susimąstau, kodėl aplinkui tiek daug
nelaimingų vaikų, kodėl jų veidukuose labai retai išvysi šypseną?
Kodėl tie vaikai tokie nelaimingi? Dažna priežastis mama geria,
o tėtis, jei jis yra, irgi toks pat. Ir auga šie vaikai nepatirdami
savo brangiausių žmonių meilės šilumos. Ar gali augti augalas be
meilės, ar gali žmogaus niekas nemylėti? O kaip vadinti tą motiną,
tėvą, kurie pakelia ranką prieš dar bejėgį, apsiginti negalintį
mažą žmogutį? Baisu yra klausytis, kai tėvai keikia savo vaiką pačiais
bjauriausiais žodžiais. Vaikas nusikalto, bet ar vienintelė išeitis
fizinė jėga, keiksmai? Reikėtų atsiminti, kad riksmas mažai padeda,
bet labai žaloja vaiko psichiką. Daugelis mano, jog rykštelė nekalta
auklėjimo priemonė. Vaikas nieko negali išmokti iš bausmių, pykčio.
Kuo dažniau reikėtų jį pagirti, paskatinti ir svarbiausia turėti
kantrybės.
|
|
Šventvagystė
bažnyčioje
Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje kariai buvo
gerbiami kaip dori, aukštos moralės jaunuoliai, sesių apdainuojami
dainose. Jie patys jautė garbę ir pasididžiavimą atlikti karinę
prievolę, kad būtų laikomi rimtais vyrais. Kariai buvo auklėjami
rodyti pagarbą tėvams, kariuomenės vadams ir visiems vyresniesiems.
Itin gražus ir pagarbus buvo kariuomenės su visuomene bendravimas.
Tačiau sovietmečiu kariuomenėje įsigalėjo nežmoniški mankurtiniai
tarpusavio santykiai, kareiviai įgijo paniekinamąjį įvaizdį. Deja,
ir dabar nepriklausomoje Lietuvoje karių garbus įvaizdis neatstatytas.
|
|
Ar
neužrūstinome Dievo?
Lietuva kiekvienais metais patiria ir džiugių,
ir liūdnų išgyvenimų. Praeitieji, 2004ieji, mano manymu, buvo vidutiniški.
Iš gerosios pusės pažymėčiau mūsų įstojimą į NATO, Europos Sąjungą.
Išsirinkome dorą prezidentą Valdą Adamkų, atgimė puošni šventovė
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Iš blogybių galima paminėti tai, kad nepavyko
išsirinkti į Seimą žmonių, kurie rūpintųsi ne savo asmeniniais interesais,
o visais Lietuvos žmonėmis. Nesutrukdyta tapti vadovaujančiais Seimo
nariais, užimti aukštus postus Vyriausybėje, nors tie išrinktieji
baigę tik sovietinę aukštąją partinę mokyklą.
|
|
Be
atrankos, arba Viename katile
Ir tango, ir maldas sujaukiame kartu.
Ir Dievas, ir velniai ant mūsų aukurų.
O, Viešpatie, tikrai gyventi mums sunku.
Tiek daug svaigių žiedų už durų pravirų.
Taip rašė kažkada vienas mūsų poetas (pavardės
neprisimenu). Jei tada tas blogybes pastebėjo tik vienas, tai dabar
jų pilna visur. Ypač žiniasklaidoje.
Netikėtai į rankas pateko gruodžio 4-osios Kauno
diena. Ketvirtame puslapyje išspausdinta besimeldžiančio kunigo
nuotrauka. Penktajame pusnuogė manekenė. Vienodų spalvų, vienodo
dydžio. Atrodo, reikėjo bent į kitą lapą nukelti. Ir negali atsistebėti
redakcijos ir žurnalistų erudicija! Tokio jauko gausu mūsų nepriklausomoje
žiniasklaidoje.
|
|
Kuo
garsūs Šiauliai
1949 metais išvykau į Panevėžį, gražų žalią miestą,
semtis mokslo žinių. Apsigyvenau pas dėdę Senamiestyje, prie pat
Nevėžio. Kitoje upės pusėje, gražiame Skaistakalnio parke, stovėjo
sovietinio karinio aerodromo mechaninės dirbtuvės, kuriose buvo
remontuojami įvairūs lėktuvų varikliai. Trejus metus, dieną ir naktį,
teko ištverti šių dirbtuvių remontininkų keliamą siaubingą triukšmą,
lėktuvų variklių staugimą, burzgimą. Dėl to skųstis nebuvo kam,
be to, nebuvo ir jokios prasmės. Todėl gyventojai tylėjo. Apmaudu,
kad šiandien laisvi ir saugūs šiauliečiai priversti klausytis NATO
keturių naikintuvų keliamo triukšmo, taip pat turi jausti gėdą dėl
šiauliečių, kurie užpuldinėjo užsienio šalių kariškius, aptarnaujančius
lėktuvus.
|
|