|
Vaikas auga be meilės
Aš dažnai susimąstau, kodėl aplinkui tiek daug nelaimingų vaikų, kodėl jų veidukuose labai retai išvysi šypseną? Kodėl tie vaikai tokie nelaimingi? Dažna priežastis mama geria, o tėtis, jei jis yra, irgi toks pat. Ir auga šie vaikai nepatirdami savo brangiausių žmonių meilės šilumos. Ar gali augti augalas be meilės, ar gali žmogaus niekas nemylėti? O kaip vadinti tą motiną, tėvą, kurie pakelia ranką prieš dar bejėgį, apsiginti negalintį mažą žmogutį? Baisu yra klausytis, kai tėvai keikia savo vaiką pačiais bjauriausiais žodžiais. Vaikas nusikalto, bet ar vienintelė išeitis fizinė jėga, keiksmai? Reikėtų atsiminti, kad riksmas mažai padeda, bet labai žaloja vaiko psichiką. Daugelis mano, jog rykštelė nekalta auklėjimo priemonė. Vaikas nieko negali išmokti iš bausmių, pykčio. Kuo dažniau reikėtų jį pagirti, paskatinti ir svarbiausia turėti kantrybės.
Pažiūrėkim, kiek vaikų su tėvais sekmadieniais ateina į bažnyčią. Labai maža tokių. Ir peršasi išvada, jei sekmadienį negalime valandos skirti maldai, tai mūsų šeimose kažkas negerai.
Dabar vaikai rengiami Pirmajai Komunijai. Iki jos privalo kiekvieną sekmadienį išklausyti šv.Mišias, išlaikyti egzaminus. Į bažnyčią jie ateina vieni. Vaikai dažnai stumdosi, kalba ir nieko nesupranta, kas vyksta šv. Mišių metu. O kur jų tėveliai, močiutės?
Mokytojas didelis pavyzdys vaikams. Štai visai nedidukė mergaitė man sako, kad jai mokytoja padarė išimtį ir ji mokykloje sėdinti su mokytų tėvų dukra, o ne su berniuku kaip kitos. Ir ta maža mergaitė man paaiškina, kad jos tėvai, močiutė užima nemenkas pareigas. Jau nuo mažumės vaikui tai diegia suaugusieji. Tai ir tėvų, ir mokytojos tikrai netinkamas elgesys.
Ieva S.
Akmenė
© 2004 "XXI amžius"
|