|
Ar neužrūstinome Dievo?
Lietuva kiekvienais metais patiria ir džiugių, ir liūdnų išgyvenimų. Praeitieji, 2004ieji, mano manymu, buvo vidutiniški. Iš gerosios pusės pažymėčiau mūsų įstojimą į NATO, Europos Sąjungą. Išsirinkome dorą prezidentą Valdą Adamkų, atgimė puošni šventovė Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Iš blogybių galima paminėti tai, kad nepavyko išsirinkti į Seimą žmonių, kurie rūpintųsi ne savo asmeniniais interesais, o visais Lietuvos žmonėmis. Nesutrukdyta tapti vadovaujančiais Seimo nariais, užimti aukštus postus Vyriausybėje, nors tie išrinktieji baigę tik sovietinę aukštąją partinę mokyklą.
Neabejoju, kad mūsų partizanams, kovojusiems su okupantais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, žuvusiųjų nuo okupantų kulkų artimiesiems, nukentėjusiems Sausio 13-ąją ir doriems žmonėms tikrai skaudu matant, kas valdo Lietuvą.
Dar labai skaudus įvykis - tai žemės drebėjimas Lietuvoje, ko mes niekad nesitikėjome ir nelaukėme. Gal aš klystu, bet manau, kad tai Dievo įspėjamasis pagrasinimas pirštu mums. Kurie tai suvokiame, gal tikrai susimąstome, kodėl dedasi tokie įvykiai, nes šita ar kitos blogybės gali pasikartoti. Išvada viena visi turime pasikeisti, nes mūsų šventoje žemėje dedasi negeri dalykai. Savižudybės, tėvo ar motinos, senelių žudymai, narkomanija, girtuoklystės, paleistuvystės lydi mūsų dienas ir metus.
Ypač didelė nelaimė ištiko Pietryčių Aziją, kur stichija negailestingai nuniokojo pastatus, ištisas gyvenvietes, nusinešė tūkstančius gyvybių. Prisiminkime ankstesnę tragediją Niujorke, kai buvo sugriauti garsieji dangoraižiai. Vėl milžiniškos aukos. Kiek skausmo atnešta nekaltiems žmonėms, jų šeimoms...
Todėl susimąstykime, pasimokykime iš klaidų ir nelaukime, kad Aukščiausiasis ant mūsų užpyktų. Melskimės, būkime geresni vieni kitiems. Nepavydėkime, jei kaimynas ar giminaitis nusipirko automobilį ar gražius batus, dar ką nors įsigijo, jei daugiau uždirba. Dievas yra meilė, tad ir mes savo gerumu, nuoširdumu Jam už tai atsilyginkime.
Juozas NAGINIONIS
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|