|
Be atrankos, arba Viename katile
Ir tango, ir maldas sujaukiame kartu.
Ir Dievas, ir velniai ant mūsų aukurų.
O, Viešpatie, tikrai gyventi mums sunku.
Tiek daug svaigių žiedų už durų pravirų.
Taip rašė kažkada vienas mūsų poetas (pavardės neprisimenu). Jei tada tas blogybes pastebėjo tik vienas, tai dabar jų pilna visur. Ypač žiniasklaidoje.
Netikėtai į rankas pateko gruodžio 4-osios Kauno diena. Ketvirtame puslapyje išspausdinta besimeldžiančio kunigo nuotrauka. Penktajame pusnuogė manekenė. Vienodų spalvų, vienodo dydžio. Atrodo, reikėjo bent į kitą lapą nukelti. Ir negali atsistebėti redakcijos ir žurnalistų erudicija! Tokio jauko gausu mūsų nepriklausomoje žiniasklaidoje.
Bet štai ir kita grožybė. Per Lietuvos TV buvo rodomos prieškalėdinės reklamos. Senelių globos namams prašyta aukų. Garbus kunigas ir tikriausiai labdara užsiimanti moteris. Pastarosios apranga kaip balerinos: apnuoginti pečiai, kaklas išryškina jos amžių. Kad tai būtų bent vasara! Stebiesi, kaip niekam iš bendradarbių neatėjo mintis jai patarti ir priminti, su kuo ir kur ji eina pasirodyti.
Kaip gelbėtis, anot poeto, nuo to sujaukimo? Kokie platūs nearti dirvonai tikybos ir etikos mokytojams! Nemokytos prieškario kaimo moterėlės žinojo, kaip ir kada elgtis. Ir savo vaikus to mokė. Kas dabar juos pamokys? O gal pasiguosti drauge su V.Mykolaičiu-Putinu?
Priprato akys ir klausa priprato.
Pripras pagaliau ir širdis.
Bet gal geriau būtų, kad ji nepriprastų, o atsitokėtų.
Teofilė ŠALČIŪTĖ
Jūrė, Marijampolės rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|