Netapatinti politinės reklamos su partine
Pasigirdo, kad Kultūros ministerija rengia Seimui ar Vyriausybei dokumentą, kuris ribotų politinę reklamą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Apie tokį draudimą viešai šneka tiek pozicijoje, tiek opozicijoje esantys Seimo nariai. Jei jau žadama riboti ar drausti politinę reklamą, gal uždrausti ir dalyvavimą politikoje paprastiems piliečiams, juk daugelis mena laikus, kai už politiką trėmė, kalino.
Tokios mintys gali kilti tik asmenims, kurie nežino ar nesuvokia žodžių politika, partija reikšmės, painioja politinę veiklą su partine veikla, politinę reklamą su partine reklama.
Pagrindinė žodžio politika reikšmė yra valstybės institucijų, politinių bei visuomeninių organizacijų ir atskirų asmenų veiksmai bei siekiai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Demokratinę valstybę, kokia yra ir Lietuvos Respublika, sudaro pilietinė visuomenė (ne jos valdžia, kaip kartais kai kas bando vaizduoti). Taigi ne tik politinės organizacijos (partijos), Seimo ir Vyriausybės nariai, diplomatai, bet ir visuomeninės organizacijos, visi sąmoningi piliečiai yra politikai. Jei karys saugo valstybės sieną, jei moksleivis sodina medelį valstybei pagražinti, jei kunigas pamokslu doroviškai ugdo pilietį, jei pilietis eina į rinkimus ar piketą, jie visi aktyvūs politikos dalyviai. Piliečių nušalinimas nuo politikos prilygtų jų išpilietinimui. Štai šitokios padėties ir siekta nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Depolitizuoti mokyklą, kariuomenę, visuomenines organizacijas, visą visuomenę, politiką palikti vienai, neseniai vadintai komunistų (bolševikų) partijai buvo pagrindinis buvusiųjų siekis. Pasisekė. Dabar apsimetėliškai verkšlenama, kad vangiai kuriasi pilietinė visuomenė, kad tikrų piliečių Lietuvoje tėra apie 20 proc.
Tautinių valstybių, kokia yra ir Lietuva (antras Konstitucijos straipsnis), žmonėms neužtenka būti kosmopolitiškais piliečiais, o reikia būti tautiškai susipratusiais, lietuvių tautines vertybes puoselėjančiais ir ginančiais piliečiais, aktyviais politikos dalyviais, nes Lietuvos Pirmoji Respublika 1919 metais sukurta ir 1990 metais atkurta tautiniu pagrindu. Jei kam kyla klausimų dėl tautinių mažumų, aiškiai turime suvokti ir tvirtinti, kad tos mažumos priklauso mūsų visuomenei (Lietuvos rusai, Lietuvos lenkai, Lietuvos čigonai, Lietuvos žydai, tik ne rusai, lenkai, čigonai žydai Lietuvoje - taip tinka vadinti į svečius atvykusius kitataučius), jos privalo būti lojalios kamieninės lietuvių tautos ir jos valstybės siekiams. Teisus buvo popiežius Jonas Paulius II, kai 1993 metais apsilankęs Lietuvoje vietinius lenkus vadino lenkų kilmės lietuviais, ir neteisūs tie lenkai, kurie, būdami Lietuvos piliečiai, save vadina lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Politinės reklamos ribojimas ar draudimas masinės informacijos priemonėse, ypač populiariausioje LTV ir LR, prilygtų išpilietinimo tąsai. O kaip partinė reklama? Norint į šį klausimą atsakyti, tenka pakalbėti apie politinę ir partinę veiklą.
Politinė veikla - tai valstybės kūrimas ir tvirtinimas. Partijos yra politiniai dariniai, kurių veikla taip pat orientuota į valstybės kūrimą ir tvirtinimą, tačiau pagal tam tikrą, savitą tai partijai ideologiją. Politinei ir partinei veiklai palyginti tinka pasitelkti ūkio pavyzdį. Ūkio (politikos) sąvoka apima pramonę, energetiką, sveikatos apsaugą, žemės ūkį, to ūkio šakos (partijos) tik vieną iš sričių (pramonę, energetiką ar kokią miškininkystę). Demokratinėje valstybėje visavertę politiką gali vykdyti tik partijų visuma, todėl partinė veikla mokyklose, kariuomenėje bei kitose valstybinėse institucijose draudžiama.
Partinės reklamos, priklausomai nuo tam tikros partijos daugumos Seime, nuo finansavimo, ne tik komercinėse žiniasklaidos priemonėse, bet ir nacionaliniame LRTV yra per daug. Tačiau Lietuvoje politinės reklamos, politinės propagandos, politinio raštingumo pamokų, be kurių pilietinės visuomenės neišsiugdysime, labai trūksta, todėl apie jos draudimą ar ribojimą negali būti kalbos.
Algimantas ZOLUBAS
Vilnius
© 2004 "XXI amžius"
|