| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Įspūdinga knyga apie kelionę pėsčiomis su kryžiumi per Europą Kazimieras DOBKEVIČIUS
Regis, taip neseniai Lietuvos tikintieji pėsčiomis su kryžiumi įveikė 3400 kilometrų kelią iš Vilniaus į Vatikaną - žygis prasidėjo 2003-iaisiais Viešpaties malonės metais, birželio 7 dieną, o baigėsi spalio 16-ąją Romoje. Po šio žygio visi tikintieji ir daugelis pasauliečių nekantriai laukė, kada pasirodys knyga su nuotraukomis, pasakojanti apie šią įspūdingą, sunkiai pakartojamą kelionę. Sakome - kryžiaus slėpinys, kryžiaus kelias... Kryžių šalis - tėvynė Lietuva. Kiek daug mums reiškia šie žodžiai. Tai viso mūsų žemiško gyvenimo prasmė. Neilgai teko laukti minėto žygio aprašymo su daugybe kokybiškų nuotraukų. Praėjusių metų rudenį pasirodė 584 puslapiuose aprašyta ir 374 nuotraukomis iliustruota 130 dienų trukusi piligriminė kelionė pėsčiomis iš Vilniaus į Vatikaną nešant kryžių ir meldžiantis Lietuvos bei Europos dvasinio atgimimo intencija. Knygą parengė alytiškė gydytoja Birutė Žemaitytė. Gražiai apipavidalino dailininkė Audronė Martinaitytė. Tekstą rinko Julija Kokštaitė. Knygos tiražas, kaip tvirtina sudarytoja B.Žemaitytė, visai nedidelis tik 3000 egzempliorių. Kelionės įspūdžių aprašymus itin sustiprina didelis pluoštas kokybiškų spalvotų nuotraukų. Jau pasigirdo pirmieji knygos vertinimai visi labai palankūs. Lietuvos kunigai, tikintieji, pasauliečiai šią knygą spėjo įsigyti Šiluvos atlaidų metu. Vienas pirmųjų tada ją įsigijo prof. Vytautas Landsbergis. Vyskupas Juozas Tunaitis prisimena: Sprendimas leisti piligrimus į šią kelionę atėjo nelauktai ir kaip tik tą valandą, kai turėjo būti pasakyta ne. Kelionės organizatoriai pirmiausia kreipėsi į Vyskupų Konferenciją. Kardinolas A.J.Bačkis šį reikalą pavedė man. Kelis kartus susitikau su organizatoriais ir įtikinėjau atsisakyti žygio, nurodydamas įvairias jų kelyje laukiančias sunkenybes. Pagaliau vieną dieną įtikinau Danutę Totoraitytę, kad iš tikrųjų visi duomenys rodo, jog Dievas nenori šios kelionės. Kitą dieną turėjo ateiti Gintaras Naudžiūnas (vienas vadovų), kuris labiausiai kovojo dėl šios kelionės. Didžiai nustebau, kai jis kitą dieną atėjęs su bendraminte pareiškė, jog jie apsisprendę atsisakyti kelionės. Bet išvakarėse mano prieštaravimas šiai kelionei smarkiai susvyravo. Mat Danutė papasakojo, kad jau apvažiavusi kelionės trasą, susitarusi su vyskupais ir policija, sudarytas grafikas ir pan. Tad reikėtų rašyti laiškus, atšaukiančius kelionę. Be to, staiga kažkas pabudino man mintį, jog kaip tik tada, kai piligrimai pasieks Romą - tai bus spalio 13 dieną - po poros dienų Šventasis Tėvas švęs išrinkimo popiežiumi 25-erių metų jubiliejų. Tad pabandžiau parašyti rekomendacinį laišką. Mano nuostabai, laiškas išėjo toks sklandus, kad man pasirodė, jog Dievas vis dėlto nori šios kelionės, o ir intencijos labai rimtos ir aktualios: Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtųjų metinių paminėjimui, atsiteisimui Dievui už pasaulio nuodėmes ir už taiką žemėje. Laišką parodžiau Gintarui. Taip staiga mūsų nuomonės sutapo, pakilo entuziazmas, ir organizatoriai ėmė kaip reikiant rengtis kelionei. Gražios buvo šv.Mišios 2003 m. birželio 7 d., kuriomis palydėjome piligrimus ilgon kelionėn į šventąjį miestą Romą. Visų veidai švytėjo, o akys rasojo... Taip nuostabiai pati Dievo Apvaizda sutvarkė, kad ši kelionė įvyktų, ir tuo labai stebėjausi. Džiugino pranešimai apie gražų ir malonų mūsų piligrimų sutikimą parapijose. Daug kur lietuvius, nešančius kryžių, sutikdavo labai iškilmingai, susitikimuose dalyvaudavo net ir vyskupas, draugiškai maloniai visur lydėjo policija. Iki pat Romos piligrimų žygis vyko puikiai. Ačiū Dievui. Ačiū kelionės sumanytojams, organizatoriams, dalyviams, aukojusiems lėšas, visiems mūsų piligrimus kelionėje sutikusiems, priėmusiems, maitinusiems, bendroje maldoje dalyvavusiems, palydėjusiems. Ačiū Šventajam Tėvui, mūsų piligrimus priėmusiam, palaiminusiam, savo prisiminimus pasakojo vysk. J.Tunaitis. Viena žygio vadovių, D.Totoraitytė, pateikia knygoje daug kilusių apmąstymų svarstant, ar dalyvauti šioje sunkioje kelionėje. Mat kai kam atrodė, kad G.Naudžiūnas, vienas didžiausių šios kelionės entuziastų, šią kelionę rengia puikybės skatinamas. Dabar, kai kelionė įvyko, belieka Gintarui tik padėkoti, kad jis pakluso Kristaus kvietimui, kad buvo nepajudinamas tikėjime ir viltyje, ištvermingas kelionėje. Knygoje labai įdomiai sudėlioti įspūdžiai apie susitikimus, vietoves, žmones, papročius Lenkijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Italijoje, San Marine, Vatikane. 367-ame knygos puslapyje pateikiami tikslūs duomenys: žygio dalyvių sąrašas, piligrimų amžius ir miestas, miestelis, kuriam atstovauja. Įdomiai savo įspūdžius pasakoja Kazimiera Marčiulionienė, Alvyra Blionckaitė, Vytautas Totoraitis, Vida Augaitė, Danutė Valauskienė. Knygą turiningai papildo Teresės Pribušauskaitės-Augūnienės religinio turinio eilėraščiai. Įžangą parašė ir įspūdžius pagal piligrimų pasakojimus atkūrė gydytoja B.Žemaitytė. (Knygos Su kryžiumi per Europą teirautis jos autorės B.Žemaitytės mob. tel. 8 698 83994.) Lietuvių tautai nuo seno būdingas Viešpaties garbinimas keliaujant į šventas vietas ar į atlaidus. Kitados, siaučiant marui Lietuvoje, pats vyskupas basas su maldininkais ėjo iš Vilniaus į Trakus melstis prie stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo. Ėjo su Švč. Sakramentu maldaudami, kad baigtųsi baisi maro epidemija. Lietuvos piligrimai, nešdami kryžių per Europą, nustebino pasaulį. Jie meldėsi už dorą, blaivumą, tikėjimo atgijimą, meilę Dievui ir artimui, už Tėvynę, dvasininkus, Šventąjį Tėvą, mūsų tautos nuodėmes. Dievas keičia žmogaus gyvenimą, stiprina tikėjimą. Tad lietuvių piligrimų maldos pakreips į gera mūsų visų likimus. Knyga Su kryžiumi per Europą paskatins mus visus prisiliesti prie tikėjimo paslapčių ir, atrodytų, paprastų stebuklų.
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |