Atnaujintas 2005 sausio 14 d.
Nr.4
(1305)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Oranžinė revoliucija baigėsi. Laukia nelengva kasdienybė

Petras KATINAS

Ukrainos centrinė rinkimų komisija (CRK) pagaliau oficialiai paskelbė, kad opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka, surinkęs 51,99 proc. balsų, laimėjo gruodžio 26-osios prezidento rinkimus. CRK pirmininkas Jaroslavas Davydovičius iškilmingai paskelbė V.Juščenką Ukrainos prezidentu. Atrodo, viskas turėtų būti aišku. Tačiau Maskvos kandidatas V.Janukovičius vis dar nesudeda ginklų ir pareiškė niekada nesutiksiąs su rinkimų rezultatais, o rinkimus pavadino neteisėtais. V.Janukovičiaus šalininkai Donecke jau pradėjo rinkti parašus reikalaudami surengti referendumą dėl Ukrainos federacijos sukūrimo. Kitaip tariant, dėl labai plačios autonomijos suteikimo Rytų Ukrainai, kas reikštų valstybės suskaldymą. Taip pat referendumu, jeigu jis įvyktų, reikalaujama rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Donecke jau sudarytas visuotinio streiko komitetas. Gąsdinama, kad prasidėjus streikui gali kilti Ukrainos metalurgijos pramonės krizė. Rusijos laikraščiai pasimėgaudami rašo, kad Zaporožės ir Mariupolio gamyklose gesinamos metalo lydymo krosnys. Panašūs procesai vyksta Dneprovsko ir Dneprodzeržinskio metalurgijos kombinatuose. Kaip teigia V.Janukovičių palaikanti Donecko ir Maskvos žiniasklaida, jeigu šie metalurgijos gigantai sustos, tai darbo neteks daugiau nei 250 tūkstančių žmonių. Savaime aišku, kad Ukrainos metalurgijos vadovai specialiai sabotuoja gamybą. Štai Maskvos laikraštis „Tribuna“ džiūgauja: „Juščenkos šalininkai tęsia savo mitingus mojuodami vėliavomis ir oranžiniais šalikais. Tačiau naujieji Kijevo šeimininkai jau neslepia savo baimės. Kreščiatiko apelsininis rojus baigiasi. Ukrainos laukia socialinė-ekonominė įtampa su neprognozuojamomis pasekmėmis“. Tokių publikacijų Rusijos spaudoje pasirodo kasdien. Taigi, nepaisant oficialaus Rusijos prezidento V.Putino pareiškimo, kad jis pasirengęs bendradarbiauti su naujuoju Ukrainos prezidentu, Maskva daro viską, kad apkartintų jau pirmąsias jo prezidentavimo dienas. Jeigu Maskvai pavyks paralyžiuoti Ukrainos metalurgijos pramonę, šalies laukia gana sudėtingos ekonominės problemos.

Įdomu, kad Maskvos propaganda dėl padėties Ukrainoje vėl pradėjo, kaip ir sovietmečiu, puldinėti JAV „imperialistus“ ir … Vatikaną. Mat Kremliui ir V.Janukovičiui labai nepatiko popiežiaus Jono Pauliaus II perduotas palaiminimas V.Juščenkai oficialiai paskelbus apie jo išrinkimą. Tai vertinama, kaip Vatikano kišimasis į Ukrainos vidaus reikalus. Vietos stačiatikiai gąsdinami, kad V.Juščenka ims juos persekioti ir pan.

Be Maskvos, prieš naująjį Ukrainos prezidentą pakilo ir kaimyninės Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka. Minsko žiniasklaida be paliovos pučia burbulą, esą Ukrainos prezidentas V.Juščenka pasirašė susitarimą su Baltarusijos opozicijos atstovais ir įsipareigojo padėti nuversti A.Lukašenkos režimą. Piktinamasi, kad Baltarusijos opozicijos veikėjai, atvykę į Kijevą, buvo priimti su didele pagarba ir ceremonijomis, kurios reiškiamos tik valstybių vadovams.

Nuolat užsipuolama V. Juščenkos pagrindinė bendražygė Julija Timošenko. Cituojami tariamai jos pasakyti žodžiai V.Juščenkai laimėjus prezidento rinkimus: „Norėtųsi eksportuoti bent truputį „oranžinės revoliucijos“, kad pagaliau Baltarusija pradėtų gyventi laisviau, o opozicija, įkvėpta mūsų pergalės, pasinaudotų Ukrainos patriotų patirtimi. Po „rožių revoliucijos“ mes palaikėme puikius santykius su Gruzija. Dabar estafetę perduodame Baltarusijai“.

Bet ir tai dar ne viskas. Paskutines dienas prezidentaujantis Leonidas Kučma ir jį palaikanti parlamentinė dauguma deda visas pastangas jau iš anksto pabloginti Kijevo ir Vašingtono santykius. Ukrainos parlamentarų komunistų iniciatyva, net 316 deputatų iš 450 kreipėsi į L.Kučmą, kad tas nedelsdamas pasirašytų dekretą dėl Ukrainos karių išvedimo iš Irako. Šiuo metu Irake yra 1600 ukrainiečių karių. Toks raginimas susilaukė ir nemažos ukrainiečių visuomenės dalies paramos. Mat šiomis dienomis Irake žuvo aštuoni ukrainiečių kariškiai. Vašingtonas bemat reagavo į tokius komunistų ir L. Kučmos planus. JAV oficialūs pareigūnai pareiškė, kad klausimą dėl Ukrainos karių dalyvavimo Irake turi spręsti ne pasitraukiantis iš posto L.Kučma, o naujasis šalies prezidentas.

Šiaip ar taip, tenka sutikti su politikos specialistais ir analitikais, kad „oranžinė revoliucija“ baigėsi ir naujojo prezidento bei būsimosios vyriausybės laukia rūsti kasdienybė. V.Juščenkai ir jo komandai teks spręsti ypač svarbų korupcijos, įsigalėjusios visose sferose, klausimą. Pasipriešinimas bus labai didelis. L.Kučmos valdymo metais įsitvirtinę oligarchai vengia mokėti mokesčius ir netgi įstatymiškai užsitikrino teisę dėl atleidimo nuo mokesčių. O dar V.Janukovičius prieš pat rinkimus gerokai padidino pensijas ir padarė didelę „skylę“ valstybės biudžete, kurią turės užlopyti naujoji vyriausybė.

Oligarchai jau dabar sunerimę, kad V.Juščenka savo bičiulio Gruzijos prezidento M.Saakašvilio pavyzdžiu pabandys apriboti šių parazituojančių klanų apetitus, tad naujojo prezidento dienos gali būti suskaičiuotos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija