Atnaujintas 2005 vasario 15 d.
Nr.13
(1314)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Atleidimo nelaiko pralaimėjimu

Valstybės sienos apsaugos
tarnybos vadovas generolas
Jurgis Jurgelis
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo pareigų atleidžiamas generolas Jurgis Jurgelis neigia esant konfrontacijos tarp jo ir naujosios Vidaus reikalų ministerijos vadovybės.

Tai lyg ir kertasi su jo viešais pareiškimais dėl paskyrimo teisėtumo ir kompetencijos ribų, kai žiniasklaidoje skelbtus tikrus ar tariamus pažeidimus J. Jurgelis vadino nešvariu priešiškų jėgų puolimu prieš sustiprintą pasieniečių kovą su kontrabanda. J. Jurgelis, iki kol oficialiai paaiškėjo jo likimas, minėjo turįs daug darbo idėjų ir svarbių planų. Tiesa, jis yra pateikęs prašymą perkelti į kitą, greičiausiai žemesnio rango, tarnybą, ir ministras šį prašymą teigia patenkinęs.

Ar vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus sprendimą nepalikti J. Jurgelio poste taip pat reikėtų laikyti priešiškų jėgų susidorojimu, ar verta ieškoti kitų priežasčių? J. Jurgelis atsakė į šį ir kitus Eltos korespondentės klausimus.

 

Kai prasidėjo viešas puolimas, esą 2004-ųjų vasarį tuometinis ministras Virgilijus Bulovas jus neteisėtai paskyrė, aiškinote, kad tai yra jūsų efektyviu darbu nepatenkintų priešų ataka. Dabartinio ministro G. Furmanavičiaus pasirinkimas tarsi rodo, kad buvo kitas variantas. O gal vidaus reikalų ministras ir ministerija ir yra jūsų priešai?

Šitaip klausimo aš neformuluosiu. Dėl ministro aš taip pasakysiu: įstatymas suteikia teisę ministrui pratęsti arba nepratęsti tarnybos laiką ir ministras nėra įpareigotas niekaip komentuoti savo apsisprendimo. Todėl aš gerbiau ir gerbsiu Lietuvos įstatymus ir jų tvarką. Lygiai taip pat elgiausi išeidamas iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kai manęs prašė komentuoti. Kaip tada nekomentavau Prezidento sprendimo, taip ir dabar aš nekomentuosiu.

O kad tam tikra įtampa tvyrojo - taip.

Kada pasirodė šitie dalykai spaudoje? Beveik po metų. Tai ką, metus jie buvo su žyma „slaptai“? Juk niekas nebuvo slapta. Tad aš čia nematau logikos. Priešingai, sakyčiau, jau per metus reikėjo pamiršti ir pradėti kalbėti apie darbą, o ne apie paskyrimą.

Be to, kai mane paskyrė, tai nebuvo jokios kalbos, kad aš prasilenkiu su statutu ar kitkuo. Man buvo pasiūlyta ir buvo paprašyta vienintelio dalyko - parašyti pareiškimą. Aš jį parašiau. Dalykai dėl mano paskyrimo neteisėtumo, kurie iškilo vėliau, bet kurie neįgijo oficialios formos, jie, švelniai sakant, išlieka su klaustuku. Aš klausiau kvalifikuotų teisininkų, kokie yra mano pažeidimai. Jie peržiūrėjo ir pasakė, kad šitų pažeidimų nesą. Gali teisininkai diskutuoti tarpusavyje, ar yra kolizija tarp Valstybės sienos apsaugos įstatymo ir Vidaus reikalų statuto, ar nėra. Įstatyme pasakyta, kad VSAT vadą skiria ministras Premjero pritarimu, tai pagrindinė sąlyga. Pagal statutą VSAT vadas ministro prašymu gali priimti į tarnybą ir vyresnį negu 35 metų žmogų. Bet jeigu ministras paskiria patį vadą, tai ko jis turi prašyti?

Dar šios savaitės pradžioje kalbėjote apie tolesnius VSAT darbus ir planus. Kaip juos vertinate dabar?

Nenorėčiau, kad mūsų pokalbio akcentas būtų: „ach, kaip gerai Jurgelis dirbo, kiek jis Lietuvai gero norėjo padaryti“. Aš norėčiau pasakyti, kad nesijaučiu, jog aš dirbau blogai iš principo. Pripažįstu, kad dariau taktines klaidas, ir jeigu dirbčiau toliau, tai būčiau gudresnis. Bet principų savo nekeisčiau. Tačiau visa tai nereiškia, kad ministras negali turėti savo požiūrio į darbą, į darbo organizavimą. Dabartinis ministras yra vadybininkas, jis turi savo požiūrį, ir nereikia manyti, kad jis negali matyti kelio efektyvesniam darbui.

Mano tikslas buvo nemažai ką pakeisti šitoje tarnyboje ir principiniuose dalykuose neatsisakau visko, ką dariau.

Tai kiek procentų planų jums pavyko įgyvendinti?

Vienas pirmųjų tikslų buvo sustiprinti vidaus auditą ir padaryti jį realų, nes jis visoje Lietuvoje labai silpnas dėl įstatymų ydingumo - auditas visiškai pavaldus institucijos vadovui, o jeigu vadovas yra nelabai doras, tai tada auditas nelabai gali dirbti. Norėjau sustiprinti auditą, įkurti imunitetines tarnybas. Ir, matyt, elgiausi teisingai, jeigu neseniai sukviestame specialiųjų tarnybų pasitarime Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas ne tik siūlė įkurti tokias tarnybas, bet ir įtvirtinti tai įstatymuose.

Toji imuniteto tarnyba VSAT sukūrė nedidelę įtampą, neesminę - todėl, kad ta tarnyba skirta pačių darbuotojų priežiūrai. O jeigu dar giliau žiūrėtume - tai ir tam tikram operatyviniam persekiojimui. Šitokios tarnybos nėra populiarios.

Tarnyba sukurta, bet nesakau, kad jau duoda rezultatus. Kad tokia tarnyba pradėtų veikti, reikia ne vienerių metų. Bet mes jau turime centrinį aparatą ir struktūras visose rinktinėse. Čia labai daug priklausys nuo vadovybės, nes ji tiesiogiai pavaldi vadui - jeigu vadas norės, kad tarnyboje būtų tvarka, kad negerovės nebūtų slepiamos, tai ji duos rezultatus.

Antras didelis mano noras – sutvarkyti viešuosius pirkimus. Viešieji pirkimai yra viena labiausiai korumpuotų sričių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Ir čia nėra kito kelio, kaip prevencija ir kontrolė. VSAT buvo viena viešųjų pirkimų tarnyba ir nuolat viską tvarkė. Mes įsteigėme tris ir dar įkūrėme skyrių. Pakeitėme žmones. Tikslas yra vienas - kontroliuoti. Aš negaliu sakyti, kad ten buvo daromos tik „žulikystės“, bet man teko konsultuotis tiek su šalies auditoriais, tiek su respublikine viešųjų pirkimų tarnyba - jie pritarė mūsų pertvarkai.

Trečias svarbus darbas - kova su kontrabanda. Esminio persilaužimo mes nepasiekėme. Aš nesakau, kad mes galime sustabdyti ją visai, čia yra daugelio tarnybų darbas, bet ir ten, kur kontroliuoja pasieniečiai - žaliojoje juostoje - dar ne viskas sutvarkyta. Tarp kitko, kova su kontrabanda irgi susijusi su imuniteto tarnybos būtinumu, nes kontrabandininkams „nuteka“ informacija iš pareigūnų.

Vis dėlto viešai aptarinėtos jūsų paskyrimo ir vadovavimo „negerovės“ nustelbė kitas ne mažiau rimtas VSAT darbo problemas. Pavyzdžiui, tas, kurias nurodė Valstybės kontrolės auditoriai, pernai spalį įvertinę VSAT infrastruktūros plėtrą bei žmogiškųjų išteklių valdymą pagal Šengeno sutarties reikalavimus. Nustatyta, kad aštuoniose iš naujųjų, pagal kartotinį projektą pastatytų pasienio užkardų trečdalis patalpų beveik nenaudojamos, taigi trečdalis iš 21 mln. 778 tūkst. litų investicijų panaudota neekonomiškai. 7 mln. 575 tūkst. JAV dolerių ir 2 mln. 649 tūkst. litų kainavusi naktinio stebėjimo įranga, pagal Vidaus reikalų ministerijos sutartį su Prancūzijos kompanija „Thomson CSF“ 1999 metais sumontuota dešimtyje pasienio bokštų, jau seniai sugedusi ir išmontuota. VSAT centrinėje įstaigoje patvirtintų pareigybių skaičius yra vienas didžiausių iš šalies teisėsaugos institucijų, o pasienio rinktinėse pareigūnų trūksta.

VSAT vadai keičiasi. Jūs nebuvote atsakingas už pirmtako Algimanto Songailos klaidas. Jūsų įpėdinis neatsakys už tai, ką jūs galbūt darėte ne taip. Tai kas turi atsakyti už trūkumus ir pažeidimus?

Dėl naktinio matymo sistemos aš tiesiog siūlyčiau baigti kalbą. Vienintelis būdas šią problemą išspręsti - tai užbraukti. Dėl to nelemto „Thomson“ kai kas A. Songailą kaltina. Ten buvo ne Songaila, ten reikėtų ieškoti kitur šaknų, kodėl buvo pasirinktas „Thomson“ ir kodėl tie bokštai buvo pastatyti - aš manau, kad buvo nuspręsta aukštesnėse instancijose. Bet jie nebeveikia - ką ten berasi...

Dėl užkardų. Kai čia atėjęs aš apvažiavau užkardas ir rasdavau dieną po tris-penkis žmones užkardoje, kurios naudingas plotas 750 kv. metrų ir dar yra 300 kv. metrų užima garažai - iš karto buvo aišku, kad patalpos neracionalios. Žinoma, ten geros sąlygos, yra poilsio kambariai, dušai, sulaikymo patalpos, valgyklos, salės. Bet tos užkardos per didelės, jų išlaikymas kainuoja labai brangiai. Tad vienas pirmųjų mano reikalavimų buvo sumažinti plotą projektuojant naujas užkardas.

Dėl VSAT štabo - iš tiesų aš atėjęs radau štabą išpūstą tais padaliniais, kurių, mano supratimu, čia neturėjo būti iš viso, arba jie yra per dideli. Pavyzdžiui, buvo greitojo reagavimo būrys, kuris nė karto greitai nereagavo. Buvo keli sargai ir keli vairuotojai, kurie vežiojo personalą. O vietoj tokio būrio galėjo būti „smegenų centras“ sukurtas. Ir kituose padaliniuose buvo tokios tendencijos, kai faktiškai padalinį reikėtų mažinti, bet jis nemažėja. Mes įkūrėme informacijos analizės centrą - tokius centrus jau turi muitinė, nesu tikras, bet, atrodo, turi ir VSD, Mokesčių inspekcija. Tai yra didelė duomenų bazė ir keitimasis informacija su kitomis struktūromis.

Vidinė VSAT struktūra aiškiai manęs nepatenkino. Operatyvinė tarnyba dirbo silpnai, nes jos dėka sulaikytų pažeidėjų skaičius buvo visiškai menkas. Juk sulaikydavo ir eiliniai pasieniečiai, ir specialiosios paskirties būrys. Todėl uždavinys vienas - gerinti operatyvinės tarnybos darbą ir kontrolę. Šita tarnyba neturėjo kontrolės, o neturėdama kontrolės, ji darė pažeidimus, apie kuriuos aš šiandien nenoriu kalbėti. Ir bandymas ją pakontroliuoti sukėlė didelę reakciją. Čia yra mūsų Lietuvos problema - visos specialiosios tarnybos turi būti kontroliuojamos. Finansus kontroliuoja Valstybės kontrolė, o kas kontroliuoja specialiąsias tarnybas?

Bet vis dėlto, jeigu Valstybės kontrolė po kelerių metų paskelbs, kad jums vadovaujant VSAT buvo rimtų finansinių ar veiklos problemų, kas tada bus kaltas?

Aš kalbėjausi su valstybės kontroliere Rasa Budbergyte. Ir nusivyliau, nes jos prašiau to, ko ji negali padaryti. Prašiau, kad atsiųstų žmones, kurie kontroliuotų viešuosius pirkimus įgyvendinant Šengeno reikalavimus, kol dar tie pirkimai neįvykdyti, kol vyksta procedūros. Juk čia paprastai daromi pažeidimai ir paskui sunku juos išaiškinti. R. Budbergytė paaiškino, kad jeigu Valstybės kontrolė dalyvaus projektų rengime, tai nebegalės dalyvauti jų kontrolėje: jie negali dviejų funkcijų atlikti. Tai būtų esminis dalykas.

Bet mūsų darbe per tą laikotarpį buvo ir teigiamų poslinkių, kurių jūs nepaminėjote. Mes likvidavome daugiau kaip dviejų milijonų litų deficitą atlyginimams, sumažinome transporto ridą - efektyviau pradėjome naudoti transportą.

Pasienis dabar daug stipresnis, aiškūs poslinkiai į priekį, per sieną nebevažiuoja, kaip anksčiau, furgonai su alkoholio kontrabanda. Tie geri poslinkiai buvo metai po metų, ir prie A. Songailos įvyko teigiamų poslinkių, tik gal ir apie jį kalbėdami mes akcentus sudėjome ties viena vieta, kuri spaudai pasirodė pikantiška... Spauda dažnai perlenkia. Negalima užbraukti jo, kaip vadovo, padarytų darbų.

Ar žinote, kas jus pakeis šiame poste? Ar manote, kad įpėdinis tęs jūsų darbus?

Nežinau. Su tais planais ir darbais taip yra - tu gali juos pradėti, o po to jie gali užgesti. Čia svarbu, kas po to ateis ir kaip pripažins. Aš sakau, kad dariau teisingai. Aišku, jeigu viskas būtų užbraukta, būtų gaila. Kaip ir medžio gaila pasodinto, jeigu nuvysta.

Aš dar praėjusios savaitės antradienio rytą buvau pasitarime pas Premjerą ir kalbėjau apie darbus, kuriuos planuojama daryti. Bet tai planai iš principo. Todėl ir atleidimo nelaikau dideliu biografijos lūžiu. Anksčiau aš niekaip nesuprasdavau žodžio „challenge“ (angl. - iššūkis). Supratau, kada prasidėjo nauji laikai. Tai, ką kas nors gali laikyti pralaimėjimu, galima paversti pergale. Juk žemesnis postas nereiškia, kad tau atsiveria mažesnės galimybės. Galų gale man visada lieka pasirinkimo laisvė. O jeigu kalbėtume apie darbinę veiklą, tai aš dar nesirengiu pasitraukti iš darbo, aš tiesiog apie tai negalvoju.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Dora Petkauskaitė

Generolą Jurgį Jurgelį VSAT vado poste pakeis ligšiolinis jo pavaldinys - Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Saulius Stripeika. Skirti 39 metų S. Stripeiką naujuoju pasieniečių vadovu vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius galutinai nusprendė po pokalbio su ministru pirmininku Algirdu Brazausku. Ministro nuomone, šis kandidatas atitinka visus šiai pareigybei keliamus reikalavimus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija