Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vasario 16-osios šviesa

Zigmas TAMAKAUSKAS,

Kauno miesto savivaldybės Švietimo
tarybos narys, LKD Kauno skyriaus
Švietimo ir kultūros sekcijos pirmininkas

Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 metų vasario 16 dieną dvidešimties narių Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Jame pabrėžta, kad Lietuvos Taryba "skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis". 1944 metų vasario 16-ąją Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas pogrindyje ir generolas Povilas Plechavičius paskelbė savanorių šaukimą į Lietuvos kariuomenę, kuri "neturėjo būti siunčiama už Lietuvos ribų, bet turėjo ginti Lietuvos teises, kai bus galimybė ir kai bus reikmė". Eltos nuotrauka.

Štai ir vėl ji – mūsų visų Vasario 16-osios šventė, pasipuošusi atkurto valstybingumo 87-erių metų sukakties trispalviu žiedu. Pasistenkime prie to žiedo prisiartinti ne tik žingsniais, bet ir širdimi, savo Tėvynės, savo namų dvasia. Pabandykime suprasti šios dienos prasmę, jos didybę.

Tėvynė, sakė rašytojas F.Šileris, tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, tarnautoją – nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos. Prisiminkime, kaip, visa palikę, prie jos glaudėmės gindami mūsų valstybę 1990 – 1991 metų žvarbią žiemą. Ta vėliava – gyvosios Tėvynės simbolis, iš kurios daugelis priešų norėjo atimti gyvybę. O ši po skausmingų audrų vis prasiskleisdavo atsinaujinusiu žiedu, šviečiančiu gyvosios aukos prasme, mūsų garbingosios Vyties ir Laisvės vizija.

Istorikų prievolė –
formuoti politikų klausą

LGRTC direktoriaus pavaduotojas Arvydas Anušauskas Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Lietuvos valstybėje plintant diskusijoms, koks vaidmuo tenka politikams, iš praeities savo biografijose atsinešantiems įrašus apie ryšius su baudžiamosiomis sovietinės okupacinės valdžios struktūromis, profesionalus istorikas tampa reikšminga figūra atitinkamoms išvadoms arba įžvalgoms pagrįsti.

Į klausimus atsako Lietuvos genocido ir rezistencijų tyrimo centro (LGRTC) direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus universiteto doc. hum. m. dr. Arvydas ANUŠAUSKAS.

Atleidimo nelaiko pralaimėjimu

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas generolas Jurgis Jurgelis Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo pareigų atleidžiamas generolas Jurgis Jurgelis neigia esant konfrontacijos tarp jo ir naujosios Vidaus reikalų ministerijos vadovybės.

Tai lyg ir kertasi su jo viešais pareiškimais dėl paskyrimo teisėtumo ir kompetencijos ribų, kai žiniasklaidoje skelbtus tikrus ar tariamus pažeidimus J. Jurgelis vadino nešvariu priešiškų jėgų puolimu prieš sustiprintą pasieniečių kovą su kontrabanda. J. Jurgelis, iki kol oficialiai paaiškėjo jo likimas, minėjo turįs daug darbo idėjų ir svarbių planų. Tiesa, jis yra pateikęs prašymą perkelti į kitą, greičiausiai žemesnio rango, tarnybą, ir ministras šį prašymą teigia patenkinęs.

Aušvico tragedija Bažnyčios požiūriu

Mindaugas BUIKA

Britų karys kalbasi su buvusiu Belzeno koncentracijos stovyklos kaliniu. Fotografuota 1945 metais

Kartu su visa tarptautine bendruomene Katalikų Bažnyčios vadovai sausio pabaigoje dalyvavo minint Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu veikusių nacių mirties lagerių išvadavimo 60-ąsias metines. Šie renginiai pirmiausia buvo skirti prisiminti nacių okupuotoje Lenkijoje veikusio didžiausio Aušvico lagerio tragediją, kurią sovietų kariai išvadavo 1945 m. sausio 27 d. Aušvico dujų kamerose bei nuo kitokių kankinimų, bado ar ligų žuvo daugiau kaip milijonas žydų. Tarp kitų didesnių šio lagerio aukų grupių buvo lenkai (75 tūkst.), čigonai (20 tūkst.) ir sovietų karo belaisviai (15 tūkst.).

Fotogalerija reikalinga kūrėjams

Bronius VERTELKA

Panevėžio fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė

Knygoje – 78 portretai

Gruodžio pabaigoje Panevėžio fotografijos galerijoje atidaryta Aukštaitijos sostinės fotomeistrų kūrybos paroda „Panevėžio menininkų portretai“ veikė iki sausio 23 dienos.Tai buvo tarsi šešiolikos fotomenininkų kūrybinė ataskaita už praėjusius metus.Tuo pat metu buvo pristatyta knyga „Panevėžio menininkų portretas“. Į ją tilpo įamžinti 78 miestelėnų gerai žinomų žmonių portretai.Turėti tokį leidinį idėja kilo Tarptautinės fotomenininkų asociacijos ( AFIAP) narei Marijai Čičirkienei. Paversti projektą tikrove jai talkino Lietuvoje ir užsienyje garsėjantis portretų meistras Algimantas Aleksandravičius. Beje, jis ir M.Čičirkienė – AFIAP nariai, vieninteliai tokį pripažinimą pelnę panevėžiečiai.

Netekome poetės Elenos Mezginaitės

Poetė Elenos Mezginaitė Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Vasario 9 dieną, eidama 64-uosius metus, mirė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Elena Mezginaitė. Ji gimė 1941 m. spalio 31 d. Rokiškio rajone, Petriškių kaime. 1966 metais Vilniaus universitete baigusi žurnalistiką apsigyveno Panevėžyje, čia sukūrė šeimą, užaugino dvi dukras ir visą laiką dirbo Panevėžio laikraščių redakcijose.

Nomenklatūriniai feodalai
ir jų padienininkai

Petras KATINAS

Seimo narė Nijolė Steiblienė, kurią dėl jos principingumo praėjusios kadencijos Seime vadovaujant Antikorupcinei komisijai į patį partinio sąrašo galą nustūmė vadinamoji Brazausko-Paulausko koalicija, dabar vėl užsitraukė valdančiųjų nemalonę. Ji patarė ūkio ministrui V.Uspaskichui pernelyg neįsismaginti pateikiant tik jam pačiam ir jo grupuotei naudingus įstatymus. Ir ne tik sau, bet ir Rusijos „geradariui“ „Gazprom“. Pirmiausia tai V.Uspaskicho sugalvotos gamtinių dujų įstatymo pataisos, kurias priėmus neva atpigtų šiluma visiems gyventojams. Tuo tarpu ne tik opozicija, bet ir jaunesniaisiais broliais tapę koalicijos partneriai socdemai ir socialliberalai teigia, kad, Vyriausybei pradėjus reguliuoti dujų kainas ir stambiems vartotojams leidus tiesiogiai prisijungti prie dujų magistralinių tinklų, dujos, taigi ir šiluma pabrangs visiems vartotojams.