Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Fotogalerija reikalinga kūrėjams

Bronius VERTELKA

Panevėžio fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė

Knygoje – 78 portretai

Gruodžio pabaigoje Panevėžio fotografijos galerijoje atidaryta Aukštaitijos sostinės fotomeistrų kūrybos paroda „Panevėžio menininkų portretai“ veikė iki sausio 23 dienos.Tai buvo tarsi šešiolikos fotomenininkų kūrybinė ataskaita už praėjusius metus.Tuo pat metu buvo pristatyta knyga „Panevėžio menininkų portretas“. Į ją tilpo įamžinti 78 miestelėnų gerai žinomų žmonių portretai.Turėti tokį leidinį idėja kilo Tarptautinės fotomenininkų asociacijos ( AFIAP) narei Marijai Čičirkienei. Paversti projektą tikrove jai talkino Lietuvoje ir užsienyje garsėjantis portretų meistras Algimantas Aleksandravičius. Beje, jis ir M.Čičirkienė – AFIAP nariai, vieninteliai tokį pripažinimą pelnę panevėžiečiai.

Momentai netikėtu rakursu

Knygos pasirodymą rėmė Panevėžio miesto savivaldybė, lėšų skyrė AB „Ekranas“. Įdomu tai, jog pats įmonės generalinis direktorius Eimutis Žvybas laisvalaikiu į rankas mėgsta paimti fotoaparatą.Viena jo daryta nuotrauka yra „Panevėžio menininkų portrete“. Panevėžietis subtiliai sugebėjo užfiksuoti buvusį „Meno“ teatro vadovą, o dabar Seimo narį Julių Dautartą. Jo portretą autorius atrinko iš daugiau nei 200 variantų. Daugiausia darbų – net 20 nuotraukų – knygai pateikė M.Čičirkienė. Nekasdieniškai atrodo jos daryti sutuoktinių – J.Miltinio dramos teatro vadovo Rimanto Tereso ir aktorės Ligitos Kondrotaitės – portretai. Garsius miesto žmones tarsi jungia nuotraukose nutįsęs raudonas siūlas. Pasiimti jų kamuoliuką fotografei atėjo mintis rengiantis eiti jų fotografuoti. M. Čičirkienė sugebėjo originaliai parodyti dailininkus Dianą, Tomą, Girmantą ir Jolantą Rudokus. Portretų skaičiumi mažai nuo jos atsiliko A.Aleksandravičius. Knygoje pateikta jo šešiolika brandžių darbų.

Nusileidžia tik Vilniaus fotografams

Fotografijos galerija, kurioje vyko paroda ir knygos pristatymas,– vienintelis toks kultūros židinys Lietuvoje, išlaikomas savivaldybės biudžeto lėšomis. Užsimezgė tamprus bendradarbiavimas tarp miesto valdžios ir fotomenininkų. Neseniai galerija įsigijo muzikos centrą, užsakytos naujos kėdės. Ji įkurta trijuose kambariuose name Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje. Nedaugelis žino, kad šis jaukus kampelis atsirado M. Čičirkienės bei grupelės fotomenininkų rūpesčiu. Bet buvo toks metas, kai fotografai susitikę neturėjo kur tinkamai pabendrauti. Turėdami tikslą pagyvinti miesto kultūrinį gyvenimą, fotografai ir kreipėsi į savivaldybę, siūlydami jai steigti fotografijos galeriją. Miesto valdžia neliko jiems abejinga. Galerija duris atvėrė 1992 m. gruodžio 30-ąją.

Švenčiant kultūros židinio dešimtąsias metines J.Miltinio dramos teatre, dalyvauti iškilmėse atvyko kaunietis Romualdas Požerskis. Garsus fotomenininkas didžiulėje salėje susirinkusiems panevėžiečiams pareiškė, jog Panevėžio fotografai kūrybiškumu tik truputį atsilieka nuo kolegų Vilniuje.

Parodos planuojamos visiems metams

Parodos galerijoje keičiamos kas trys savaitės. Vienu metu joje sutalpinama apie 70-80 fotodarbų. Panevėžiečiams nereikia važiuoti į Kauną ar Vilnių apžiūrėti žymiausių šalies fotografų kūrybos parodų – jie patys išreiškia pageidavimą eksponuoti savo darbus Panevėžyje. Fotomenininkai įsitikino, kad jie bus tinkamai sutikti ir priimti mieste prie Nevėžio krantų. Parodų grafikas jau sudarytas visiems šiems metams. Netrukus panevėžiečiai turės progą susipažinti su japono Tošikio Ozavos darbais. Tekančios saulės šalies fotomenininkas su žmona ir vertėja bei juos lydėjusiu kauniečiu fotografu Gintaru Česoniu buvo atvykęs į Panevėžį. Svečias buvo sužavėtas galerija ir pareiškė norą joje eksponuoti savo kūrybą. Savo eilės čia laukia Janušo Snovackio įamžinti Tatrų kalnų vaizdai. Pažintį su Poznanės vienos galerijos direktoriumi lenku užmezgė M.Čičirkienė, dalyvaudama rugsėjį Nidoje vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos surengtame seminare.

Direktorė dažniausiai fotografuoja žmones

Šalyje ir užsienyje žinoma fotomenininkė M.Čičirkienė – Aukštaitijos sostinės fotografijos galerijos įkūrėja ir ilgametė direktorė. Pirmą kartą fotoaparatą į rankas ji paėmė beveik prieš du dešimtmečius, augindama tris vaikus. Dabar panevėžietė yra 22 personalinių parodų autorė. Apie moters kūrybą plačiau galima sužinoti pavarčius 2000 metais pasirodžiusią knygą „Fotografinės frazės“. M.Čičirkienė dažniausiai fotografuoja žmones, nors yra padariusi ir gamtos nuotraukų. Ji stengiasi atsirinkti personažus. Moteriai yra dirbti nemalonu, jeigu kas nekelia simpatijų. Kūrėja vertina juodai baltas fotografijas – tokios suteikia daugiau galimybių išryškinti tai, kas jau nufotografuota. Prieš imdamasi darbo, ji jau žino, kaip turėtų atrodyti tas, kurį teks įamžinti fotojuostelėje. M.Čičirkienės įsitikinimu, nors tarp fotomenininkų moterų yra mažiau nei vyrų , tačiau jos pasižymi didesnė kantrybe ir ištverme, todėl gali padaryti pakankamai gerų nuotraukų.

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"