|
Saugumas ir gerovė Pietų Kaukaze - vienas iš ES ir NATO prioritetų
Praėjusią savaitę Vilniuje tris dienas vyko konferencija Baltijos ir Pietų Kaukazo valstybės: reformų patirtis ir bendradarbiavimo strategijos, kurioje autoritetingi politikai, diplomatai ir tarptautinių organizacijų atstovai diskutavo, kaip Baltijos šalių patirtį pritaikyti vykdant reformas Pietų Kaukazo šalyse.
Į konferenciją buvo pakviesti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir kitų šalių politikai, parlamentarai, diplomatai, kariškiai bei tarptautinių organizacijų atstovai. Jie tarėsi, kaip Pietų Kaukazo valstybės galėtų panaudoti Baltijos šalių patirtį siekdamos euroatlantinės integracijos. Konferencijos dalyviai taip pat apibrėžė galimą Vakarų šalių paramą Pietų Kaukazo šalių reformoms ir galimybę analizuoti šio regiono konfliktų sureguliavimo būdus.
Konferenciją pradėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Lietuvos ir Gruzijos užsienio reikalų ministrai Antanas Valionis bei Salomė Zurabišvili, JAV ir Vokietijos ambasadoriai Lietuvoje Stivenas Malas bei Aleksandras fon Romas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata bei Džordžo Maršalo centro direktoriaus pavaduotojas Horstas Šmalfeldas.
Konferenciją rengė JAV ir Vokietijos Džordžo Maršalo saugumo studijų Europos centras, Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vokietijoje įsikūręs Dž. Maršalo saugumo studijų Europos centras yra tarptautinė švietimo institucija, skatinanti Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos tautų dialogą bei supratimą. Vieną garsiausių pasaulyje saugumo politikos tyrimų institucijų remia JAV ir Vokietijos vyriausybės.
Stabilumo, saugumo ir gerovės užtikrinimas Pietų Kaukazo valstybėse yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ir NATO tikslų, o šių organizacijų nare tapusi Lietuva ketina ir toliau aktyviai teikti joms paramą. Tai konferencijoje pareiškė užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Pasak jo, ES sprendimas įtraukti Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją į Europos kaimynystės politiką sukuria naujas galimybes vykdant politines, ekonomines ir administracines reformas Pietų Kaukaze. Stabilumo, saugumo ir gerovės užtikrinimas Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje tapo vienu svarbiausių ES ir NATO tikslų, patikino jis. A. Valionis pabrėžė, kad Lietuva yra aktyvi Europos kaimynystės politikos išplėtimo į Pietų Kaukazą rėmėja. Mūsų šalis ketina toliau aktyviai teikti ekspertų paramą kuriant Europos kaimynystės politikos veiksmų planą šioms valstybėms, reformuojant Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos teisinę bei administracinę sistemą, kuriant demokratiją ir rinkos ekonomiką. Ministro teigimu, po ES ir NATO plėtros Baltijos šalių bei Pietų Kaukazo tautos tapo dar artimesnės. Prieš dvylika metų Baltijos valstybės buvo panašioje padėtyje kaip ir trys Pietų Kaukazo valstybės. Su Europos ir Amerikos partnerių pagalba Baltijos valstybės sugebėjo sukurti funkcionuojančią demokratiją ir rinkos ekonomiką. Tai gera žinia ir jūsų šalims, reiškianti, jog jūs taip pat galite tai pasiekti, sakė A. Valionis.
Baltijos ir Kaukazo šalių gyventojus sieja bendra patirtis, vertybės ir tikslai, todėl politikai, spręsdami vidines problemas, turėtų nepamiršti ir geros kaimynystės politikos konferencijoje, pažymėjo Lietuvos Seimo vadovas A.Paulauskas. Lietuvai būtina formuluoti nuoseklią politiką Pietų Kaukazo atžvilgiu, o aš pasirengęs Kaukazo problemą kelti įvairiuose tarptautinio lygio susitikimuose, teigė A. Paulauskas. Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva remia Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimą į Europos Sąjungos artimos kaimynystės politiką. Stengdamiesi spręsti savo šalių vidines ekonomines ir socialinio vystymosi problemas neturėtume pamiršti, kad mūsų (Baltijos šalių red.) gerovė priklauso ir nuo kaimynų, sakė Seimo Pirmininkas. Jis pastebėjo, kad abiejų regionų valstybių gyventojus jungia dvasinis ryšys, bendra patirtis vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, o dabar panašūs tikslai. Pietų Kaukazo šalys siekia suartėti su euroatlantinėmis struktūromis, neseniai šių tikslų siekė ir Baltijos valstybės, sakė jis. A. Paulauskas paragino Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos politikus laikytis vieningos pozicijos integruojantis į euroatlantines organizacijas, nes, pasak jo, bendra pozicija skamba drąsiau, yra labiau išgirstama.
Beje Lietuvos parama Gruzijos euroatlantinės integracijos siekiams yra užfiksuota bendroje Lietuvos ir Gruzijos Prezidentų deklaracijoje, pasirašytoje 2004 m. spalio 14 d. per Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio vizitą Vilniuje.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|