|
Draugo 95-erių metų kelias
Užsienio lietuvių dienraštis Draugas gyvuoja jau 95-erius metus. Retas leidinys gali pasidžiaugti tokiu ilgaamžiškumu ir populiarumu. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių vienuolių ir kunigų marijonų rūpesčiu jis pradėtas leisti dar 1909 metais Vilks Bare (Pensilvanija), o nuo 1912 metų leidžiamas Čikagoje. Iki 1916 metų ėjo kaip savaitraštis, vėliau dienraštis. Kur glūdi šio leidinio populiarumo paslaptis?
Pasak dabartinės Draugo vyriausiosios redaktorės Danutės Bindokienės, dabar laikraštis laikosi nuostatos nesileisti į polemikas su kitais lietuviškais laikraščiais dėl juose spausdinamų straipsnių. Tokios nuostatos esą laikėsi ir trisdešimt šešerius metus redaktoriaus pareigas ėjęs kun.Pranas Garšva, MIC, tvirtindamas, kad taip galima išvengti daugelio nesusipratimų ir susipriešinimų. Vyr. redaktorė D.Bindokienė pripažįsta, kad per tuos devyniasdešimt penkerius Draugo gyvavimo metus visko būta - net labai karštų ginčų, ypač tarp Draugo ir Naujienų. Tik iš to naudos nebuvo jokiam leidiniui. Pažėrus aštrių žodžių kolegoms, lieka tik kartėlis. Redaktorė sako, jog šiuo metu, kai lietuviškos spaudos tiek nedaug išleidžiama ir ji sunkiai suduria galą su galu, reikėtų tik džiaugtis kiekvienu leidiniu, bičiuliškai jį palaikyti ir su juo bendradarbiauti, o ne ginčytis tarpusavyje. Suprantama, kiekvieno laikraščio leidėjai ar redaktoriai turi savo pažiūras, nuomones ar tikslus, tad nereikia stebėtis, jeigu atsiranda ir sprūdžiai, kuriuos pagilinti ir paplatinti kai kam labai naudinga, - sako D.Bindokienė.
Draugas, stengdamasis tapti kiekvieno toli nuo tėvynės gyvenančio lietuvio draugu ir bičiuliu, operatyviai pateikia svarbiausią informaciją apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat ne mažiau svarbus šio dienraščio darbo baras lietuvybės puoselėjimas, nuolatinis rūpestis lietuvių kalbos gryninimu, istorinės atminties pagerbimu. Laikraštis nepamiršta Pasaulio lietuvių bendruomenės reikalų. Antai ir pernai, prieš Kalėdas, jame buvo apžvelgtos PLB problemos. JAV lietuvių bendruomenė neatsiriboja ir nuo vadinamųjų trečiabangių reikalų (Draugas, 2004 m. gruodžio 18 d. Nr.243). Pastaraisiais metais į Ameriką emigravę lietuviai ne tik yra LB apylinkių ir kai kurių tarybų pirmininkai, bet ir dažni lietuviškos spaudos talkininkai. Daug gerų žodžių tariama JAV LB Krašto valdybos Kultūros tarybos pirmininkei Marijai Remienei už jos energiją ir triūsą telkiant lietuvius į kultūros renginius, apie kuriuos ji parašo ir į spaudą.
Laikraštis ragina nepamiršti, kad lietuvių bendruomenės veikia net 34 pasaulio kraštuose. Kur lietuviai įsikūrė geriau, ten turi ir lietuviškas mokyklas, ir yra veiklesni; kur daug vargingiau, ten ir jų veiklos sąlygos labai skurdžios. Ypač sunkiai gyvuoja buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje veikiančios bendruomenės, iš visų jėgų besistengiančios išlaikyti lietuviškumą.
PLB sudaro sąlygas (ypač buvusių tremtinių) vaikams ir vaikaičiams atvykti į Lietuvą mokytis Vilniaus vidurinėje mokykloje, pavadintoje Lietuvių namais.
Laikraštis, pernai skelbdamas jubiliejinių metų konkursą, taip pat kviečia labiau įsigilinti į Draugo istoriją, jo nueitą kelią nuo įsteigimo iki šių dienų. Mes taip pat džiaugiamės savo tėvynainių gebėjimu išlaikyti lietuvišką laikraštį išeivijoje, sveikiname jo leidėjus ir bendradarbius, linkėdami kūrybinės sėkmės, augimo ir daug daug skaitytojų.
Elvyra ŽEIŽIENĖ
© 2005 "XXI amžius"
|