| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Močiutės ir jos vaikaitės kūryba
Neseniai sostinės Radvilų rūmuose atidaryta tautodailininkės Petronėlės Gerlikienės gimimo šimtmečiui skirta paroda. Tai buvo nepaprasto talento moteris. Gimė ji 1905 m. birželio 19 d. Čikagoje. Su tėvais į Lietuvą grįžo 1908 metais. Gyveno Mažrimų kaime, Šilalės rajone. Būdama beraštė, sovietmečiu kolūkyje dirbo laukų darbininke. 1972aisiais, jau būdama pensininkė, persikėlė gyventi pas sūnų į Vilnių. Čia pradėjo siuvinėti kilimus. Savo kūrybą pirmą kartą drįso atiduoti į parodą 1975 metais - tai buvo Respublikinė liaudies meno paroda. Už savo darbus autorė susilaukė šiltų parodos lankytojų atsiliepimų. Tai jai suteikė pasitikėjimą savimi ir paskatino naujiems kūrybiniams sumanymams. Netrukus P.Gerlikienė pradėjo tapyti. Praslinkus vos metams, ji greta siuvinėtų kilimų eksponavo ir tapytus paveikslus. Nors dailininkės nėra tarp gyvųjų nuo 1979 metų, tačiau dabar, minint jos gimimo 100-ąsias metines, įdomią parodą vis dėlto pavyko sudaryti. Mat P.Gerlikienės darbų yra įsigiję muziejai, privatūs asmenys, nemažai jos kūrinių saugo giminės, artimieji. Prie eksponuojamos tapybos, siuvinėtų kilimų nuolat stoviniuoja žmonės, nes tautodailininkės paprastoje, gyvybingumu pulsuojančioje kūryboje su spalvos ir piešinio laisve jaučiamas savitumas, daug vidinės šilumos. O štai netoliese, Dominikonų ir Stiklių gatvių sankirtoje esančioje studijoje-galerijoje DArijaus papuošalai, tą pačią dieną buvo atidaryta dailininkės Jurgitos Gerlikaitės-Schultz grafikos paroda Žaidimai. Tai neatsitiktinumas. Ši dailininkė yra garsiosios liaudies menininkės vaikaitė. Jurgita su močiute bendravo šešerius metus. Jeigu jos močiutė, turėdama menininkės talentą, neturėjo galimybių baigti kokius nors mokslus, tai visai kas kita - jaunoji karta. Su jaunąja dailininke kalbėjomės po parodos atidarymo.
Kokius prisiminimus jums yra palikusi močiutė? Ar močiutės kūryba darė kokią nors įtaką pasirenkant profesiją? Nuo pat vaikystės didžiulį įspūdį visuomet darė senelės Petronėlės Gerlikienės tapyba ir ypač jos siuvinėti kilimai: Šermukšnis, Raudonas medis, Adomas ir Ieva, Dainų šventė. Didžioji dauguma jos darbų buvo eksponuoti namuose, tad mes su broliu augome apsupti jos netikėtų spalvinių derinių, savitų kompozicinių sprendimų, nesąmoningai studijuodami ir pasisavindami jos patirtį. Vėliau, baigus vidurinę, nebuvo iškilęs klausimas, ką studijuoti. Stojau į Dailės akademiją. Kokią specialybę pasirinkote? 1991-1993 metais, studijuodama Vilniaus dailės akademijoje meno istoriją ir teoriją, susidomėjau grafika. Grafikas Žibuntas Mikšys buvo pirmasis mano mokytojas, perteikęs technikos, atrodo, paprastus dalykėlius, bet, kaip vėliau paaiškėjo, esmines subtilybes, - kaip lėtai reikia sukti preso ratą, kad dažai kuo geriau įsigertų į popierių, kaip meiliai ir atidžiai delno šonu pašalinti paskutinius nereikalingus dažų likučius nuo plokštelės, kokia reikšminga yra kiekviena linija ir jos kalba, ir tai, ką nori pasakyti savo žiūrovui... Šiomis gairėmis vadovaujuosi iki šiol. Jūsų studijos, kiek žinau, tęsėsi toliau 1994-1996 metais, gavusi Šiaurės šalių stipendiją, studijavau Islandijos meno ir amatų koledže Reikjavike. Čia ksilografiją, litografiją, ofortą, konceptualųjį meną man dėstė garsūs menininkai. 1996-1998 metais baigiau meno istorijos ir teorijos bakalauro studijas. 2003-iaisiais mokiausi Grafikos eksperimentariume, vadovaujamame garsaus Danijos grafiko, knygų leidėjo, mokytojo Henriko Bøegh. Čia išmokau netoksiškų estampo technikų, tokių kaip fotopolimero plėvelė, ofortas ir kt. Lankiau netoksiškos grafikos kursus pas žinomą danų grafikę ir tapytoją, baigusią Danijos karališkąją meno akademiją Kopenhagoje. Nuo 2003-iųjų dirbu estampo ir skaitmeninės grafikos srityse Meno ir dizaino dirbtuvėse Kopenhagoje. Nors esate jauna, bet jau nemažai mokslų kandusi, tad gal jau yra susiformavęs jūsų požiūris į tolesnę kūrybą, į gyvenimo perspektyvą? Savo ateities vizijoje kuriu netoksišką estampą. Saviraišką sieju su fotografija, skaitmenine grafika, dizainu bei holografija ir šių technikų teikiamomis galimybėmis. Kelinta ši paroda jūsų biografijoje? Šeštoji. Eksponuoju naujausius 2004 ir 2005 metais netoksiška estampo technika sukurtus darbus. Linkiu jums sėkmės kuriant užsienyje ir lauksime naujų jūsų parodų Lietuvoje. Kalbėjosi Algimantas ŽIŽIŪNAS Vilnius Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |