Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gavėnia padeda
geriau suprasti kančios prasmę

Popiežius sekmadienį mojavo ir laimino tikinčiuosius iš dešimtajame A.Džemelio ligoninės aukšte esančios palatos

Pirmą kartą per savo 27-erių metų pontifikato laikotarpį popiežius Jonas Paulius II dėl ligos negalėjo vadovauti sekmadienio vidudienio maldai, nors oficialūs pareiškimai apie jo gerėjančią savijautą po vasario 24-osios vakarą atliktos tracheotomijos operacijos ir nuteikia optimistiškai. Pooperacinis Popiežiaus gydymas apskritai vyksta pagal normą, tačiau gydytojų nurodymu jis negalės kalbėti kelias dienas. Norėdamas išsklaidyti pernelyg didelį susirūpinimą jo sveikatos būkle, sekmadienį, vasario 27 dieną, Šventasis Tėvas trumpam pasirodė Augustino Džemelio klinikos lange ir palaimino susirinkusiuosius. Popiežius mojavo iš dešimtajame A.Džemelio ligoninės aukšte esančios palatos, vėliau jo padėjėjai nuvežė Šventąjį Tėvą nuo lango. Prie ligoninės susirinkusiems žmonėms jis pasirodė vos dvi minutes.

Paminėjo Prezidentą

Kaune pagerbtas vienas ryškiausių XX amžiaus Lietuvos valstybininkų Aleksandras Stulginskis

Prezidentas Valdas Adamkus padėjo gėlių prie savo pirmtako Aleksandro Stulginskio paminklo prezidentūros kiemelyje Kaune Ričardo Šaknio nuotrauka

Istorinė Kauno prezidentūra turi tapti visos tautos memorialiniu-pilietiniu centru, o ne dar vienu valdžios bastionu, pareiškė prezidentas Valdas Adamkus Kauno prezidentūroje minint vieno iškiliausių valstybininkų, Steigiamojo Seimo pirmininko, prezidento Aleksandro Stulginskio 120-ąsias gimimo metines.

Močiutės ir jos vaikaitės kūryba

Dailininkė Jurgita Gerlikaitė-Schultz

Neseniai sostinės Radvilų rūmuose atidaryta tautodailininkės Petronėlės Gerlikienės gimimo šimtmečiui skirta paroda. Tai buvo nepaprasto talento moteris. Gimė ji 1905 m. birželio 19 d. Čikagoje. Su tėvais į Lietuvą grįžo 1908 metais. Gyveno Mažrimų kaime, Šilalės rajone. Būdama beraštė, sovietmečiu kolūkyje dirbo laukų darbininke. 1972–aisiais, jau būdama pensininkė, persikėlė gyventi pas sūnų į Vilnių. Čia pradėjo siuvinėti kilimus. Savo kūrybą pirmą kartą drįso atiduoti į parodą 1975 metais - tai buvo Respublikinė liaudies meno paroda. Už savo darbus autorė susilaukė šiltų parodos lankytojų atsiliepimų. Tai jai suteikė pasitikėjimą savimi ir paskatino naujiems kūrybiniams sumanymams. Netrukus P.Gerlikienė pradėjo tapyti.

Blogybes galima
įveikti tik visiems kartu

Rūta JONUŠKIENĖ

Viena svarbiausių mokyklos problemų – rūkymas

Kartų prieštaravimai ir problemos yra amžinoji visų laikų tema. Vieni tvirtina, kad viskas, kas mus supa, vien juoda spalva nudažyta, kiti - kad daug viltingų saulės spindulių, tik reikia juos pamatyti, atverti jiems akių ir širdies langus.

Pokalbyje apie jaunimą dalyvavo Utenos Vyturių pagrindinės mokyklos direktorė Vitalija Bujanauskienė, socialinė pedagogė Danguolė Bražėnienė ir mokyklos tarybos pirmininkė Nijolė Norkūnienė.

Mano mokytoja

Petronėlė Orintaitė apie 1931 m.

Mokytoja! Tai šventas ir kerintis žodis, nes jame užkoduota meilė ir žinios, o kiekviena iš šių sąvokų ir terminų dar turi dešimtis kartų gyvybės ir šviesos stebuklingų šaltinių. Tuo magišku žodžiu galime apdovanoti ir motinas, ir rašytojus. Taigi kalbėsiu jums apie žymią lietuvių rašytoją, talentingą pedagogę Petronėlę Orintaitę. Vasario 18-ąją sukako 100 metų nuo jos gimimo. Beje, vasario 18-oji – mano jau mirusios mamos, taip pat pedagogės, vardadienis. O sakome, kad nesą iš pirmo žvilgsnio nematomų dvasinių ryšių. Viešpats, iš anksto numatęs, supynė mūsų likimus. Pirmąkart P.Orintaitės noveles ir eilėraščius dar vaikystėje aptikau mamos prenumeruotoje „Naujojoje vaidilutėje“. Ir jos nuotrauką iš to meto pamenu.

Yra kuo džiaugtis

Vieno lito premiją gavo Aldona Ruseckaitė Zenono Baltrušio nuotraukos

Vasario 15-ąją Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko tradicinis literatūros vakaras „Pegasas 2004“, kuriame klausiausi jaunos literatūrologės Ingos Vajaikytės Kauno rašytojų 2004 metais išleistų knygų (knygynus papildė 37 pavadinimų įvairių žanrų leidiniai) apžvalgos.

Įdėmų literatūrologės žvilgsnį ilgam sustabdė Aldonos Elenos Puišytės eilėraščių rinkinys „Įsiklausyti“, vėliau I.Vajaikytė tinkamai vertino Dovilės Zelčiūtės poezijos rinktinę „Atgal į vandenį“, Aldonos Ruseckaitės fragmentų apysaką „Sidabro sodai“ (pasak knygos recenzentės A.E.Puišytės, knyga veikia skaitytoją jausmų švarumu, tarp eilučių plazdančia poezija), aktorės ir poetės Daivos Čepauskaitės eilių rinkinį „Nereikia tikriausiai būtina“, sėkmingą poetės Enrikos Striogaitės debiutą, Edmundo Janušaičio poezijos rinktinę „Ekvinokcija“ ir Alekso Dabulskio satyros rinktinę „Išvirkščias žmogus“, Petro Palilionio verstą Kaune gyvenusio švedų poeto Henri Parland knygą „Pavasaris Kaune“, Eglės Perednytės eilėraščių knygas, Marijos Macijauskienės leidinėlį vaikams „Mūsų skaitinėliai“, mažųjų skaitytojų pamėgtas A.E.Puišytės, Laimono Inio ir Petro Venclovo knygeles vaikams - „Po baltu angelo sparnu“, „Šerpaitis, vėjų dievaitis“, „Tomukas ieško tėtės“.

Paslaptis ir branda

Knygos sutiktuvėse – aktoriai Saulius Bagaliūnas, Rūta Staliliūnaitė ir poetė Aldona Elena Puišytė

Tikra švente poetinės mūzos gerbėjams tapo vasario 17 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus poeto svetainėje, vykusios jau 75-metį atšventusios Paštuvos karmeličių vienuolyno tretininkės poetės Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės poezijos knygos „Įsiklausyti“ sutiktuvės (8-ajame puslapyje spausdiname pluoštą jos eilėraščių – red.). Kaip sakė renginio vedėja, šio muziejaus direktorė ir rašytoja Aldona Ruseckaitė, A.E.Puišytė yra išleidusi 17 poezijos, prozos ir eseistikos knygų suaugusiesiems ir vaikams. Iš jų reikšmingiausia yra ši, paskutinioji. Joje randi neišsenkančių minčių, gelmių ir prasmių. Čia be galo daug grožio su žmogiška branda, kai grožimasi pasauliu „iš tolo laisva širdimi“. Kai į pasaulį žvelgiama išmintingai, keliant jam ir žmogui egzistencinius klausimus. O pasaulio trapumas – tai dovana ir kryžius. Knygoje autorė poetiniu žvilgsniu „eitų vis spinduliu virš prarajos“, kalbėjo renginio vedėja.

Atminties valanda prie
Antano Miškinio stalo

Vidužiemio speigų nubalintoje A. ir M.Miškinių sodyboje Juknėnuose Utenos „Verdenės“ klubo literatai atminties valandai susėdo prie Antaną Miškinį menančio stalo Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka

„Apie gimtinę pagalvojęs, vos tik užmerki akis, ir tarytum iš karto ten atsiduriu, daug ką aiškiai matau. Svyruoja beržų viršūnės, sninga rudenį kaip žvaigždėmis geltonais bei rausvais klevų lapais, žydi ievos ir vyšnios… Girdžiu, regis, pumpsi krinta žemės obuoliai... traška ežerai, kai pavasario vėjas plėšo ledą, gurgia upeliai, graudžiai kranksi aukštai praskrendančios gervės ir dar žemiau laukinės žąsys. Vaizduojuos žiemą, matau apšarmojusių medžių faleriją. Po darganos tarytum skamba apledėjusių medžių šakos...“ - apie gimtuosius Juknėnus pasakojimų knygoje „Žaliaduonių gegužė“ rašė Utenos krašto sūnus poetas Antanas Miškinis, kurio gimimo 100-ąsias metines neseniai paminėjome.

Menas renkasi geriausius

Tautodailininkas Antanas Jusevičius

Kauno paveikslų galerijoje buvo atidaryta miesto menininkų darbų paroda–konkursas „Geriausias 2004 metų kūrinys“. Tai tradicinė paroda, surengta septintą kartą. Jos koordinatorė Eglė Komkaitė–Baltušnikienė pasidžiaugė, kad šioje parodoje dalyvauja net 125 meno kūrėjai – tai didžiausias menininkų skaičius per šio pobūdžio parodas. Prisiminta, kad praėjusiųjų parodų laureatais yra tapę menininkai Danielius Sodeika, net tris kartus – Pranas Griušys, taip pat Antanas Obcarskas, Aušra Kleizaitė, Algis Lapienis, kiti kūrėjai.

Ištikimų savam kraštui išpuoselėtas

Vabalninko krašto muziejaus vadovė Ona Šoblinskienė prie kultūros židinio vėliavos

Vabalninko krašto muziejus neseniai pasipildė naujais eksponatais. Jiems įrengtas atskiras kaimo buities reikmenų kambarys. Senienas dovanojo vienoje rajono mokyklų mokytoja dirbusi moteris. Susirengusi išvykti gyventi į Panevėžį, ji sugalvojo atiduoti muziejui per daugelį metų turėtus daiktus. Norint juos sutalpinti, teko įrengti dar vieną muziejaus kambarį.

Metų vertėjas – germanistas

Vertėjas Leonas Petravičius

Geriausio 2004-ųjų Metų vertėjo krėslo premiją šįmet pelnė vertėjas iš germanų kalbų Leonas Petravičius. Laureatas įvertintas už dvi vokiečių rašytojų klasikų knygas - Novalio romaną „Heinrichas fon Ofterdingenas“ ir Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano apsakymą „Majoratas“. Abi jas praėjusiais metais išleido „Vagos“ leidykla.

Lietuvių PEN centro jau penktą kartą teikiamos Metų vertėjo krėslo premijos laureatas pagerbtas Vilniaus paveikslų galerijoje. Kartu su dailiu ir patogiu mediniu krėslu L. Petravičiui įteiktas laureato diplomas ir piniginė premija. Pagal tradiciją sveikinimo kalbą pasakė vertinimo komisijos pirmininkas Laimantas Jonušys, o laureatas turėjo perskaityti savo vertimų ištrauką.

Žiemą pražydę auksiniai žiedai

Benjaminas ŽULYS

Vienas iš parodos dalyvių Jonas Varkala

Auksakalius mini šimtmečiai

Septintą kartą Lietuvos prabavimo rūmų Kauno filiale buvo atidaryta ir dvi dienas truko tradicinė juvelyrinių darbų paroda, pavadinta „Žiemos žiedai – 2005“. Joje dalyvavo juvelyrai iš Kauno, Druskininkų, Vilniaus, Telšių. Visa parodos patalpa buvo pripildyta nekasdieniško grožio, subtilumo, įvairių formų dirbinių iš aukso, sidabro, platinos, papuoštų brangakmeniais, perlais, gintaru, kitais puošybos elementais. Žinoma, pirmiausia buvo tik žaliava, kol darbščių meistrų išmintis, fantazija, rankos visa tai pavertė įstabiais meno kūriniais. Kaip parodos atidaryme pastebėjo jos organizatoriai, šiuo renginiu norėta atkreipti visuomenės dėmesį, kad lietuvių juvelyrų darbai nė kiek nenusileidžia giriamiems vakarietiškiems, o dažnai savo išraiška, įspūdžiu yra vertingesni. Neatsitiktinai kai kurios žinomos užsienio firmos pratęsia sutartis su mūsų juvelyrais dėl jų darbų pirkimo.Tad galima pagrįstai teigti, kad lietuvių meistrų kūriniai yra paplitę visame pasaulyje.

Tapyboje – bažnytėlių Lietuva

Tapytojas Valdas Gurskis

Iš Utenos kilęs dailininkas Valdas Gurskis visą gyvenimą kuria tapybos darbų ciklą, pavadintą „Bažnytėlių Lietuva“. Žiemos speigais nubalintuose Zarasuose atidaryta jo paroda, kurioje pristatoma apie dvidešimt paveikslų, vaizduojančių įvairias Lietuvos bažnyčias. Tarp jų ir trys darbai, nutapyti vasarą Zarasuose vykusio dailininkų plenero metu – tai Zarasų, Imbrado ir Antazavės bažnyčios.

„Ciklą pradėjau kurti 1967 metais, o patys naujausi paveikslai nutapyti šią vasarą. Dauguma mano paveikslų sukurta Žemaitijoje. Ši „Bažnytėlių Lietuvos“ paroda jau šeštoji. Parodos vyko Vilniaus „Arkos“ galerijoje, Klaipėdos parodų rūmuose, Utenos kraštotyros muziejuje, Vilniaus šv.Juozapo kunigų seminarijoje ir Dusetų dailės galerijoje“, - pasakojo dailininkas V.Gurskis.

Miesto metraštininkas

Bronius VERTELKA

Antanas Gylys (dešinėje) kartu su Panevėžio fotomenininkais Alfonsu Nakrošiu ir Petru Kaupeliu po savo parodos atidarymo

Dvigubai daugiau erdvės po remonto turintis Šv. Kazimiero knygynėlis svetingai priėmė naują parodą. Pristatyta fotožurnalisto Antano Gylio fotografijų ekspozicija. Tai - jo antroji paroda. Prieš keletą metų panevėžietis jau eksponavo savo kūrybą knygynėlyje.

Įteiktas Barboros Radvilaitės medalis

Gražina Ručytė-Landsbergienė Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Iškiliausioms Vilniaus miesto moterims teikiamu Barboros Radvilaitės medaliu apdovanota Gražina Ručytė-Landsbergienė. Skulptoriaus Petro Repšio sukurtas medalis Vytauto Landsbergio fondo valdybos pirmininkei įteiktas Chodkevičių rūmuose – Vilniaus paveikslų galerijoje.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiui Nutylimas karas

Petras KATINAS

Vainikų padėjimu Drezdeno Heidės kapinėse vasario 13 dieną prasidėjo oficialūs renginiai miesto subombardavimo 60-osioms metinėms paminėti. Britų ir amerikiečių bombonešiai 1945 metų vasario 13-14 dienomis subombardavo Drezdeną. Per antskrydžius žuvo apie 35 tūkst. žmonių. Heidės kapinėse palaidota apie 20 tūkst. aukų

Visame pasaulyje, ypač Europoje, JAV, Australijoje, Kanadoje kiekvienas, nors ir ne visą gimnazijos kursą išėjęs žmogus, žino, kas buvo Aušvicas, Maidanekas, Mauthauzenas, Kijevo Babyj Jaras. Tai yra, visuose istorijos vadovėliuose nuolat akcentuojamos šios ir kitos nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos ir jose vykę žiaurumai, žmonių žudymas dujų kamerose ir pan. Tačiau tik labai retas žino Stalino lagerius, toli pralenkiančius savo pragariškomis baisybėmis. Ką ten Stalino! Juk faktiškas lagerių įkūrėjas buvo Leninas su savo bendraminčiais. Bet nieko nekalbama ir dar apie vieną praėjusio karo reiškinį – karą be taisyklių. Aišku, skirtingai nuo Pirmojo pasaulinio karo, Antrajame pasauliniame kare nebuvo panaudotos nuodingosios dujos. Tačiau visai ne todėl, kad kariaujančios pusės vadovavosi kokiais nors humanistiniais sumetimais.

Kai nėra ribų…

Petras KATINAS

Naujasis Seimas kukliai paminėjo savo „darbo Lietuvai“ šimto dienų jubiliejų. Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, bene vienintelis iš visos „didžiosios koalicijos“ vadų pasigyręs darbo produktyvumu, išvardijęs, kiek įstatymų sugebėta priimti per tą šimtadienį, reziumavo, kad viskas eina kaip iš pypkės. Tiesa, pripažino, kad tam tikrų nesklandumų būta. Visi jau nuo pirmosios šios kadencijos Seimo darbo dienos mato, kad, be šlėktiškos arogancijos, nesibaigiančių skandalų, postų dalybų, jokio kito darbo nebuvo. Beje, tos postų dalybos nesibaigė ir šimtui dienų praėjus. Juk niekaip nesutariama, kas vietoje KGB rezervininko A.Pekeliūno vadovaus Europos reikalų komitetui. Aišku, iš visų dabartinių parlamentarų savo nežabotų privilegijų siekimu, kietakakčiu cinizmu labiausiai pasižymi vadinamosios Darbo partijos parlamentarai. Jiems čia lygių nėra, nors apetitais nesiskundžia ir „Šatrijos“ grupuotės „valstiečiai“. Tačiau tie gali purkštauti kiek tiktai nori: jiems vis tiek teks pasitenkinti likučiais nuo darbiečių ir socdemų stalo. Kaip ir socialliberalams.