Atnaujintas 2005 kovo 2 d.
Nr.17
(1318)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kagėbistai-rezervininkai. Kas jie?

Manoma, kad Lietuvoje buvo gal keliolika KGB struktūrinių padalinių. Kiekvienas jų turėjo savo pareigybių sąrašus. Vadinamieji kadriniai, be vadovaujančiųjų, buvo tardytojai, operatyvininkai su savo slaptaisiais bendradarbiais, patikimais asmenimis, konspiracinių butų laikytojais, KGB kalėjimų prižiūrėtojai, sargybiniai ir kt. Techniniai darbuotojai - ryšių specialistai – rūpinosi pasiklausymo aparatūra. Visose struktūrose buvo aptarnaujantis personalas (sekretorės, valytojos, vairuotojai, budėtojai, mechanikai…). Visi jie buvo kruopščiai patikrinami, KGB jais pasitikėjo. Visose sovietų įstaigose buvo ir kadrų rezervai. Dabar linksniuojami „rezervininkai“ taip pat sudarė šį KGB kadrų rezervą. Jų priskaičiuojama daugiau nei 400. KGB rezervininkai nebuvo visi vienodi. Buvo rezervo karininkai, seržantai ir t.t. Buvo ir kadrinių, išėjusių į atsargą. Visi jie buvo mokomi, rengiami būti tardytojais, operatyvininkais, ryšininkais, kad, esant „ypatingai padėčiai“ (gal kilus pilietiniam nepaklusnumo sąjūdžiui ar karui), galėtų papildyti bet kurį veikiančios KGB struktūros padalinį arba eitų jiems į pagalbą visai taip, kaip pokario „stribai“.


Kokio Atgimimo reikėtų?

Kartais norima ryškiai matomo visų žmonių pakilimo, bet tokių pakilimų kasdien nebūna. Galbūt dabar yra kantraus, ramaus darbo laikas, ir reikia dirbti, apie nesančius dalykus nesvajojant. Sąjūdžio laikais visuotinis pakilimas buvo mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Viena, to laiko žmonės gyveno nelaisvėje, kuri yra didžiausias blogis. Ir pasitaikė proga iš jo vaduotis. Dabar nėra nelaisvės, ir su blogiu kovojama neskubant, kiekvienas tai daro pagal savo supratimą. Supratimas gal ne visiems kartu ateina, todėl ir nėra vientisos pakilimo bangos. Čia reikalingas kantrus darbas, kurį ir dirba Sąjūdis. Keista, kad tie, kurie svajoja apie didelį pakilimą, neateina į Sąjūdį dirbti. Kantrus darbas visada reikalingas: ir kai yra pakilimas, ir kai jo nėra.


Ar negirdime skambučių?

Matyt, vis dar neskiriama pakankamai dėmesio išminčių įspėjimui: „Kai blogieji sąmokslauja, gerieji turi burtis“. Deja, šiandien vis dar girdime išmintingus bumbėjimus savose panosėse, ir nei laisvės ir tiesos priešai, nei jos gynėjai neišgirsta plačiai sklindančių patriotų balsų iš daugelio mažų ir didesnių veiklai susibūrusių telkinių, būrelių, grupelių ar net, kaip pogrindyje buvo, plačiai pasklidusių trejetukų. Patriotų pilna, o patriotinės organizuotos veiklos, be politinių partijų ir poros pagirtinų veiklos sąjūdžių Vilniuje, kaip ir nėra. Ko gero, daug kas mano, jog pakanka tik proginių susitikimų, kitų ir savo kadaise atliktų darbų paminėjimų, ir tai viskas, ko Lietuva tikisi iš patriotų, kai kova už Lietuvą dar nebaigta.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija