| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Miesto metraštininkas Bronius VERTELKA
Dvigubai daugiau erdvės po remonto turintis Šv. Kazimiero knygynėlis svetingai priėmė naują parodą. Pristatyta fotožurnalisto Antano Gylio fotografijų ekspozicija. Tai - jo antroji paroda. Prieš keletą metų panevėžietis jau eksponavo savo kūrybą knygynėlyje. Fotoarchyvas svertų ne vieną kilogramą Žymesnis įvykis mieste būtinai pastebimas A.Gylio. Jis sugeba įamžinti Panevėžio svarbesnes akimirkas. Fotografas dirba neskubėdamas, oriai, netrukdo greta besisukinėjantiems kolegoms. Fotografuodamas jis išnaudoja tiek juostelės, kad iš jos paskui būtų galima atrinkti geriausiai vykusius kadrus. A.Gylio sukauptas negatyvų archyvas svertų ne vieną kilogramą. Vien tai, ką yra nufotografavęs per tuos metus Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jų turi priklijavęs dešimt albumų. Asmeninį fotoarchyvą A.Gylys ketina patikėti Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, kai ši atšvęs įkurtuves dabar statomame pastate Respublikos gatvėje. Aplankė visus šalies rajonus Iš A.Gylio darytų nuotraukų išleista knyga apie Panevėžį. Tačiau jis daugiau žinomas kaip spaudos darbuotojas. Penkiolika metų Antanas buvo Tiesos laikraščio fotokorespondentas. Nėra to šalies rajono, kuriame jis nebuvęs. Kada A. Brazauskas teiravosi, kur pradingo Tiesos fotoarchyvas, Antanas atsakė, jog to laikotarpio, kai jis dirbo laikraštyje, apie 80 proc. jo yra išsaugojęs. Sąjūdžio metais A.Gylys dažniausiai vykdavo fotografuoti į Trakus, Zarasus, Klaipėdą, Šiaulius. Jis sugebėjo įamžinti Nepriklausomybės paminklo Kaune atidarymo iškilmes. Ne vieną nuotrauką fotografas yra pateikęs ir XXI amžiui. Paroda veikė pusantrų metų Apie 50 metų fotografuojantis A.Gylys yra kilęs iš Kamajų, todėl jo širdžiai artimas Rokiškio kraštas. Nemažai jis padirbėjo švenčiant rajono centro 500 metų sukaktį, pavyko ten surengti savo parodą. Aplinkybės susiklostė taip, jog fotografiją pamėgusiam A. Gyliui teko turėti reikalų su Panevėžio ligoninės akių ligų skyriaus darbuotojais. Čia jis sutiko tikrai šiai kilniai profesijai atsidavusių žmonių. Vienas šio skyriaus gydytojas regėjimą grąžino šimtams žmonių. Apie pasiaukojamą medikų darbą Antanas papasakojo savo nuotraukomis. Parodai jis pateikė 30 fotodarbų. Ligoninėje ji veikė pusantrų metų. Sugebėjo įtikti J. Miltiniui Panevėžio dramos teatro vadovas Juozas Miltinis buvo savotiškas žmogus, ne kiekvienas prie jo sugebėdavo prieiti. Režisierius nesileisdavo, kad jį kažkas fotografuotų. Tuo metu Tiesos redaktoriumi dirbęs A. Laurinčiukas buvo neblogai pažįstamas su J.Miltiniu. Per jį A.Gylys sugebėjo užmegzti ryšį su menininku. Kartą sugalvojo jį nufotografuoti. Tuo metu J. Miltinis gyveno miesto centre. Įsėdus į automobilį, fotografas pastebėjo, kad kuro bake baigiasi benzinas. Jis garsiai pasakė, jog priverstas vykti į kuro kolonėlę. Teatro vadovas nepatenkintas pasakė: Kai reikia vežti Miltinį, tada baigiasi benzinas. Tačiau netrukus jiedu tapo bičiuliais. A. Gylys buvo sukaupęs apie 600 fotonegatyvų apie garsųjį panevėžietį. Koncertas pustuštėje salėje A.Gylį siejo nuoširdūs ryšiai su Lietuvos ansambliu. Su šiuo kolektyvu jis vyko į Vladivostoką. Aštuonias valandas skrido lėktuvu. Atvykę mieste nerado skelbimų, kad turėtų įvykti lietuvių pasirodymas. Į koncertą atėjo apie 30 žiūrovų tiek, kiek scenoje buvo artistų. Kitą dieną Antanas nuskubėjo į televiziją, laikraščių redakcijas, papasakojo ten, kad Vladivostoke apsilankė žymus meno kolektyvas. Koncerto antrą dieną salėje buvo gerokai daugiau žmonių, o trečiąją ji lūžo nuo norinčiųjų išgirsti lietuvišką muziką ir dainas. Fotografuojant visko pasitaikė Kartą Antanui pasiūlė paskraidyti lėktuvu. Tačiau pasitaikė nepatyręs jo pilotas, ir skrydžio metu pritrūko kuro. Vyrai pajuto, jog oro bangos ėmė lėktuvą mėtyti. Šiaip taip juo sugebėjo nusileisti Utenos oro uoste. Sužinojo A.Gylys, kad Kristaus Karaliaus Katedroje vyks vyskupo ingresas. Antanas, šiaip niekada nestokojęs fotojuostų, šį kartą pastebėjo, jog beturįs tik keletą. Nulėkė pirkti juostelės. Grįžęs mato, kad mons. Juozapas Antanavičius suvažiavusius iš visos Lietuvos vyskupus rengiasi fotografuoti.Toks pastebėtas vaizdas patiko Antanui, ir jis padarė keletą fotokadrų. Nuotraukoje atrodo, tarsi monsinjoras diriguoja Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchams. Autorius ją pavadino Dirigentu. Panevėžys Autoriaus nuotrauka
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |