|
Pavogtų ginklų arsenalai
Iš Rusijos karinio poligono Orenburgo srityje buvo sėkmingai paleista tarptautinė balistinė raketa RS-20B (Vojevoda). Pagal NATO klasifikaciją, ši raketa vadinama Satana (Šėtonas). Anksčiau tokio tipo raketos buvo leidžiamos tik iš Baikonuro kosmodromo, esančio Kazachstane. Pastaruoju metu labai dažnai skelbiami pranešimai apie naujų karo lėktuvų, raketų, esą neturinčių analogų pasaulio armijų ginkluotėse, sėkmingus bandymus. Ypač pabrėžiama, kad Pentagonui dar labai toli iki tokios galingos ir faktiškai nepažeidžiamos karinės technikos. Tačiau rengiamasi nutylėti tokius dalykus, kurie daugumos šalių kariuomenėse sunkiai įsivaizduojami. Pirmiausia apie ginklų grobimą iš armijos sandėlių. Kiek šiuo metu Rusijoje ir už jos ribų klajoja pagrobtų ginklų, faktiškai niekas nežino. Tačiau net kai kurie rusų generolai pripažįsta, kad ginklų grobimas ir jų pardavinėjimas iš karinių bazių bei sandėlių tapo grėsmingu reiškiniu. Bėda ta, kad tokiu pelningu verslu užsiima karinių dalinių karininkai, dažniausiai labai aukšto rango.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos departamento 6-ojo skyriaus viršininkas Aleksandras Trudovas šiomis dienomis laikraščiui Tribuna pareiškė: Jeigu 1991 metais mes ieškojome tik 951 vieneto įvairių ginklų, tai 2004 m. gruodžio 1 d. jau ieškome 66679 kovinės paskirties ginklų. Iš jų 25451 automato, 25916 pistoletų, 1927 kulkosvaidžių, 2661 granatsvaidžio ir 71 nešiojamų raketinių sistemų. Iš viso mūsų paieškų bazėje 180 tūkst. įvairių ginklų.
A.Trudovas pripažino, jog daugiausia ginklų dingsta iš Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms priklausančių valstybinių sukarintų organizacijų. Dabar jų Rusijoje prikurta gana daug. Tai įvairios kazokų organizacijos, savigynos būriai, sukarintos formuotės. Jau nekalbant apie dirbtinai pačios Rusijos valdžios sukurtus separatistinius regionus Padniestrę, Abchaziją, Šiaurės ir Pietų Osetiją, Ingušiją, Dagestaną ir kt.
Teigiama, kad daugiausia ginklų pagrobiama karinių veiksmų rajonuose Šiaurės Kaukaze. Ne tik karo veiksmų metu, bet ir parduodant ginklus įvairaus plauko banditams bei mirtinais priešais paskelbtiems čečėnų teroristams. Juk net aukšti rusų karininkai pripažįsta, kad, oficialiai tvirtinant, jog čečėnų kovotojams ginklus tiekia įvairūs tarptautiniai teroristai ar atskiros valstybės, čečėnų kovotojai naudoja tiktai rusiškus ginklus. Neretai pačius moderniausius, kokių dar neturi rusų armija. Ir tie ginklai paimami ne mūšio lauke, o paslaptingai dingsta iš sandėlių, esančių Rusijos gilumoje.
Laikraščio Tribuna karinis apžvalgininkas Antonas Kliujevas paskaičiavo, kad, jeigu tikėtume oficialiais duomenimis, kuriuos skelbia Rusijos vidaus reikalų ministerija, pagrobtais ginklais galima apginkluoti elitine laikomą Čečėnijoje dislokuotą 42-ąją diviziją, kurios sudėtyje - penkiolika tūkstančių kariškių. Tam pakaktų 23451 kalašnikovo ir dar liktų aštuoni tūkstančiai. Tačiau ne visos motorizuotos šaulių divizijos ginkluotos vien automatais. Todėl jeigu suskaičiuotume įvairios paskirties ginklus, pagrobtus ir parduotus bei dabar pasklidusius po Rusijos platybes, tai kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais, nešiojamomis raketinėmis sistemomis būtų galima apginkluoti mažiausiai tris motošaulių divizijas.
Pasak rusų literatūros klasiko Antono Čechovo apsakymo apie šautuvą, pakabintą ant sienos, kuris turi iššauti, tai tie šimtai tūkstančių klajojančių ginklų anksčiau ar vėliau neišvengiamai iššaus. Kas tada?
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|