KGB REZERVININKAS MORALINĖ KATEGORIJA
Rimantas Dagys,
Audronius Ažubalis
|
Seimo laikinosios tyrimo
komisijos pirmininko
pavaduotojas Rimantas
Dagys ir komisijos narys
Audronius Azubalis
Valdo Kopusto
(ELTA) nuotrauka
|
Kovo 1 dieną vyko Laikinosios komisijos KGB rezervui
tirti pirmininko pavaduotojo Rimanto Dagio ir komisijos nario Audroniaus
Ažubalio spaudos konferencija, kurios metu jie išreiškė savo, kaip
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos deleguotų atstovų, nuomonę.
Pakanka duomenų A. Pekeliūną įvardyti KGB rezervininku
Komisijoje buvo priimta kompromisinė nuomonė, šiandien mes norime išsakyti savo, kaip Tėvynės sąjungos frakcijos deleguotų atstovų, nuomonę, kurią mes ginsime šį dokumentą svarstant Seime.
Malonu, kad komisijos išvadų pirmuoju punktu buvo priimta Tėvynės sąjungos atstovo (A.Ažubalio - red.) pasiūlyta griežtesnė formuluotė: kad KGB rezervas yra šios struktūros mobilizacinė dalis. Kiti pasiūlymai: KGB rezervas yra kariuomenės dalis arba kad rezervo apskritai negalima apibrėžti, nes nėra jo steigimo dokumento. Kai kurie komisijos nariai manė, kad mes negalime vertinti KGB rezervo, nes neturime mobilizacinio skyriaus originalių nuostatų. Mūsų nuomone, tai būtų tas pat, kaip pasakyti, kad mes neturime Molotovo-Ribentropo pakto originalo arba neturime Vasario 16-osios Akto dokumento, todėl jie yra negaliojantys ar netikri, ar mes turime pagrindo dėl jų abejoti. Galima apgailestauti, kad komisija neįsiklausė ir į mūsų pasiūlymą dėl Alfredo Pekeliūno. Komisija teigia, kad ji turi pagrindo daryti prielaidą, jog jis buvo įrašytas į KGB rezervo teritorinio padalinio sąrašus. Mūsų nuomone, yra pakankamai duomenų, trys rimti pirminiai dokumentai su antgalviu, su antspaudu ir parašu, rodančių, kad A. Pekeliūnas priklausė KGB rezervui.
Minint šią pavardę reikia pasakyti ir dar vieną dalyką. Skirtingai nuo kitų dviejų asmenų, A. Valionio ir A. Pociaus, A. Pekeliūnas neigia, kad žinojo, jog yra priskirtas KGB rezervui. Mūsų įsitikinimu, jis sako netiesą, nes visi dokumentai ir ekspertų išvados rodo, kad priskiriant prie rezervo buvo reikalingas asmeninis sutikimas ir žmogus buvo informuojamas, tik kartais vėliau. Žmogus būdavo įrašomas į KGB rezervą, tačiau su tuo supažindinamas praėjus mėnesiui kitam.
Pateiktose tiek Saugumo departamento, tiek ir Genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadose nebuvo abejojama dėl to, kad A. Pekeliūnas buvo įtrauktas į KGB sąrašą. Komisija matė originalius dokumentus, nors neatkreipė dėmesio, kad teritoriniams kariniams daliniams, kuriems buvo numatytas priklausyti A. Pekeliūnas, bylos nevedė. Reikia pasakyti, kad tie teritoriniai koviniai daliniai, mūsų vertinimu, nebuvo mažiau svarbi, atvirkščiai dar pavojingesnė struktūra. A. Valionis ir A. Pocius buvo paskirti į karinę kontržvalgybą, o A. Pekeliūnas į tuos dalinius, kurie ypatinguoju atveju iš esmės turėjo pakeisti KGB regionines struktūras atlikti nepatikimų asmenų valymą, suėmimus, izoliavimą, išvežimą, o jeigu reikia, ir naikinimą. Karo atveju, jo funkcijos turėjo būti žymiai žiauresnės. Tai buvo ypatingųjų dalinių karininkai.
Tokiu atveju, matome, kad susidaro tam tikra teorinė galimybė asmenį, kuris neigia, kai yra kokie nors dokumentai, šantažuoti. Tai gali būti vertintina kaip susidarymas galimybių tam tikroms organizacijoms kaip nors įveikti politiką. Pagal dabar galiojantį apibrėžimą, jeigu pareigūnas nuslėpė kokį faktą ir tuo pagrindu verčiamas daryti vienokius ar kitokius palankius sprendimus tam asmeniui, kuris jį šantažuoja, kyla grėsmė nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju A. Pekeliūnas neigia faktą, kuris mums atrodo akivaizdus. Ir bet kuris, turintis duomenų apie jį, kuris tvarkė jo dokumentus, dabar turi labai gerą priėjimą prie jo. Ir nežinia, ar A.Pekeliūnas atsispirs. O jis yra Seimo pirmininko pavaduotojas, t.y. vienas pirmųjų asmenų valstybėje.
Ar A. Valioniui ir A. Pociui praeitis nekliudys užimti pareigas?
Duomenys apie A. Pocių ir A. Valionį yra vieši, buvimo KGB sąrašuose jie neneigia ir ne kartą apie tai informavo aukščiausiuosius valstybės pareigūnus. Darytina išvada, kad prisipažindami žmonės kartu išpažino savo lojalumą Lietuvos valstybei. Ir tuo pačiu jie atėmė galimybę šiaip ar taip juos šantažuoti. Tačiau mes laikomės tos nuostatos, kad priklausymas tam rezervui yra vertinamas neigiamai kaip asmens reputaciją žeminanti aplinkybė. Norime atkreipti dėmesį, kad šie du asmenys buvo ne kartą įvertinti aukštais valstybės apdovanojimais už konkrečius darbus, o ne jubiliejaus proga. Tai moralės, reputacijos klausimai, kurie reikalingi rimtų pamąstymų, ar jie gali toliau eiti šias pareigas. Ar jų praeitis nekliudys jiems eiti užimamas pareigas? Šiuo atveju jie turėtų kalbėti su tais asmenimis, kurie juos skyrė į tas pareigas. Kai žmogus oficialiai prisipažįsta, kad turi nuodėmių, skiriantis jį į pareigas prisiima atsakomybę.
A. Valionį skyrė A. Šleževičius, A. Pocių A. Paulauskas.
Už KGB rezervą buvo atsakinga ir Komunistų partija
Turėtume atkreipti dėmesį ir į faktą, kuris dažnai praslysta ir nėra deramai įvertintas ir komisijoje, KGB rezervą tvarkė iš esmės dvi struktūros: pati KGB jo mobilizacinis padalinys ir Komunistų partijos rajonų ir miestų etatiniai sekretoriai. Taigi už jų tvarkymą turėtų prisiimti atsakomybę ne tiktai KGB, bet ir to meto Komunistų partija. A.Pekeliūnas teigia, kad yra prašęs partijos sekretorių išsukti nuo armijos. Beje, A. Pekeliūno atveju yra ir daugiau įdomių dalykų, pavyzdžiui, apie jo giminystės ryšius su KGB dirbančiais žmonėmis; taip pat nežinomomis aplinkybėmis 1989 metais yra dingęs jo karinis bilietas, kuris galėtų rodyti, ar jis buvo KGB rezerve.
Mūsų manymu, yra dar viena nuostata, reikalinga sustiprinti, tai žmonių, kurie buvo įtraukti į KGB rezervą, atsakomybė. Norint pašalinti šantažo grėsmę, visi, kurie eina į valstybinę tarnybą ir politiką, turi privalomai deklaruoti priklausymą KGB rezervui, nes iš tikrųjų nežinome, ar šiandien mūsų turimas rezervininkų sąrašas yra baigtinis. Gaila, kad anksčiau priimtas Liustracijos įstatymas šitos kategorijos nepalietė ir kad iki šiol ši sritis buvo labai mažai tyrinėta ir praktiškai tik dabar normaliau pasižiūrėta į šituos klausimus ir mėginta apibrėžti rezervininko statusą. Tai formuluojant komisijai teko spręsti sudėtingą klausimą, nes visi kalbėjo apie įtrauktus į KGB rezervą sovietų armijos atsargos karininkus, o KGB rezervas susideda iš trijų dalių: etatiniai darbuotojai, armijos karininkai ir eiliniai, kurie iš viso nežinojo, kad buvo įtraukti į tą struktūrą. Tie žmonės mažiausiai kuo nors dėti. Pirmasis formuluotės siūlymas turėjo apimti visas šias kategorijas. Kadangi atsisakyta kompleksinio diferencijavimo, vertinta pagal Seimo suformuluotą išvadą, kas, žinoma, mums apsunkino darbą.
Priklausymas KGB rezervui žemina pareigūno reputaciją
Į komisiją deleguoti Tėvynės sąjungos atstovai laikosi nuostatos, kad priklausymas KGB rezervui vertinamas neigiamai, kaip asmens reputaciją žeminanti aplinkybė. Tokią išvadą mes galime daryti remdamiesi 1998 metų Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl valstybės saugumo vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos. Kai šitas mūsų pasiūlymas buvo diskutuojamas komisijoje, atsirado žmonių, kurie bandė ginčytis. Konstitucinis Teismas dar 1999 metais yra nustatęs, kad 1998-aisiais priimtas Seimo įstatymas, kuriame SSRS Valstybės saugumo komitetas pripažįstamas nusikalstama organizacija, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o tai leidžia daryti išvadą, kad buvimas šitoje organizacijoje, jos mobilizaciniame padalinyje, žemina žmogaus reputaciją, netgi jeigu galiojantys teisės aktai ir nenumato atsakomybės.
Dar norėtume atkreipti dėmesį į svarstymo Laikinojoje komisijoje eigą. Komisijos narys Valentinas Mazuronis, nusišalinęs nuo svarstymo personaliniais klausimais, nesiūlęs jokių formuluočių, po to paskelbė savo atskirą nuomonę. Ar tai noras išsiaiškinti, ar noras sukurti tam tikrą spektaklį? Juo labiau kad komisijos narys iki šiol nesugebėjo susitvarkyti dokumentų, suteikiančių teisę dirbti su slapta informacija.
Visais šiais klausimais mes deklaruosime atskirą, Tėvynės sąjungos poziciją atspindinčią nuomonę.
© 2005 "XXI amžius"
|