|
Dvasios
skurdas
Prisimenu vaikystę, kada po aukštą dilgėlyną braidžiau
lyjant ir saulei šviečiant, o broliai sakalai žygiavo tėviškės giriomis,
kovojo už tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, kurią 1991-ųjų sausio
13-osios išvakarėse išdavė AMB su Kazimira, pardūzgusia iš Gorbačiovo
glėbio Kremliaus rūmuose ir pareiškusia: Atsistatydinam! O aplink
Seimą, televizijos bokštą vis didėjo laisvės kovotojų tūkstantinės
minios, kurių vienintelis ginklas tebuvo tiesos žodis ir daina tėvynei
Lietuvai. Vos trylikos jaunuolių žūties auka tada laimėjome žūtbūtinį
mūšį su pasaulio žmonijos istorijos didžiausių žmogžudysčių kaltininku
Kremliaus bolševizmu ir enkavėdizmu, lyg utėle besislapstančiu
drabužių kiekvienoje siūlėje, galvos plaukų sruogoje.
|