Genocido
vykdytojai spaudžia rankas nepriklausomos Lietuvos prokurorams
Audronė V. Škiudaitė
|
Martina Bikuličienė
|
Vasario 22 dieną Aukščiausiajame Teisme, kur
buvo nagrinėjami kasaciniai nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skundai
nusikaltimo žmoniškumui byloje, žiniasklaidos atstovų nebuvo: nešurmuliavo
žmonės su kameromis ir mikrofonais, nežybsėjo fotografų blykstės.
Jeigu čia būtų subėgusi žiniasklaida ir gaudžiusi kiekvieną žodį,
gal ir nuosprendis būtų buvęs kitoks. Žiniasklaida tuo tarpu bėgiojo
paskui tuos pačius, jau pabodusius skandalėlius dėl KGB rezervininkų,
o Aukščiausiajame Teisme vyko pačių okupacinių represinių struktūrų
darbo vertinimas pirmą kartą taip aukštai nagrinėjama MGB 2N skyriaus
leitenanto (vėliau KGB papulkininkio) ir agentės, kurie 1953 metais
dalyvavo karinėje-čekistinėje operacijoje nužudant du partizanus
Suvalkijoje, byla. Ne be reikalo baiminamasi, kad rezervininkų skandalas
yra tik būdas nukreipti dėmesį nuo didesnių bėdų. Ir šis procesas
buvo ne vienintelis toks pavyzdys.
|