| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Daug ką šiandien atskleidžia KGB rezervininkų skandalo įkarštyje į Seimo nario Antano Stasiškio pašto dėžutę buvo įmesta kažkada visiškai slapto dokumento TSR Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsako kopija. Dokumentas datuotas 1960 m. gruodžio 1 d. Paantraštėje sakoma: Dėl asmenų, keliančių ypatingą grėsmę valstybei karo meto sąlygomis, sulaikymo ir jų įkalinimo pataisos darbų stovyklose. Ką norėjo pasakyti tie, kurie tokiu būdu išplatino šį dokumentą, paprašėme pakomentuoti Seimo narį Antaną STASIŠKĮ, buvusį pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvį. Aš nežinau, kodėl ta kopija pas mane atsirado, tačiau manau, kad atsirado ne mano vieno, o daugelyje pašto dėžučių. Skirmantas Pabedinskas, Laikinosios komisijos KGB rezervo reikalams tyrinėti pirmininkas, savo pašto dėžutėje irgi sakėsi radęs. Manau, kad tas, kas to dokumento kopijas mėtė į dėžutes, jį sieja su šiandien diskutuojama KGB rezervo problema. Tiesiogiai gal šis dokumentas ir nedaug ką sako, bet man jis pasidarė įdomus pamačius datą 1960 m. gruodžio 1 d. Tai laikotarpis, kai Stalino asmenybės kultas jau buvo pasmerktas. Pasmerkti visi jo nusikaltimai, masinės represijos, piktnaudžiavimas valdžia. Komunistų partijai vadovavo Nikita Chruščiovas. Tuo metu politinių kalinių lageriuose jau buvo baigusios darbą visos vadinamosios SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo vardu veikusios komisijos, kurios peržiūrėjo visas kelių milijonų politinių kalinių bylas. Ir to rezultatas trys ketvirtadaliai politinių kalinių, apytikriai, mano vertinimu, išėję į laisvę. Jų bylos arba buvo nutrauktos, arba jiems buvo sumažinta bausmė iki išbūto laiko. Kas buvo gavęs kalėti 25 metus, tam dešimt metų iškalėjus buvo sumažinta bausmė iki dešimties metų. Kas kalėjo aštuonerius metus, tam bausmė sumažinta iki aštuonerių metų ir pan. Lageriuose liko tik vienas ketvirtadalis, gal net ir mažiau, maždaug apie 20 proc., kuriems bausmė liko nepakeista ar nepakankamai sumažinta. Ir štai visi šie dokumente išvardytų grupių žmonės vadinamasis antisovietinis elementas (žr. pateikiamą dokumentą) vėl turėjo būti suvaryti atgal į lagerius. Suvaryti be jokios personalinės atrankos, be atskirų sprendimų. Visi jie buvo paleisti 1955-1956 metais, tai yra, tik prieš keletą metų. Dabar jie turėjo būti suvaryti be teismo vien tik todėl, kad jiems buvo uždėta tam tikra etiketė buržuazinių nacionalistų veikėjų, nacionalinio pasipriešinimo dalyvių iš tuomečių Pabaltijo valstybių, Ukrainos, Čečėnijos, Ingušijos. Pavyzdžiui, tuo metu šimtaprocentinė čečėnų ir ingušų tremtis buvo pripažinta neteisėta, ir jiems jau buvo leista grįžti. Tada jau buvo pasmerkti Malenkovas, Molotovas, Kaganovičius su prisišliejusiu Šelepinu visa vadinamoji antipartinė staliniečių grupė, o pasirodo dokumentas, kuris puoštų Stalino ir Berijos laikotarpį. Berija sušaudytas, o čia dokumentas, tiksliai atspindintis jo stilių. Tai liudija apie tuometę vidinę Sovietų Sąjungos politiką visas tas demokratizavimas buvo tik butaforija. Tiesa, tai labai gražiai dera su garsiuoju 1957 metų Sovietų Lietuvos Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku, pasirašytu J. Paleckio, kuriuo draudžiama į Lietuvą grįžti buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams. Įdomios mintys gimsta šį dokumentą lyginant su to meto pasaulio įvykiais. 1960 metų pabaiga. Kuboje įsitvirtina Fidelio Kastro režimas (nuo 1959 m. pradžios); po metų prasideda vadinamoji Karibų krizė, o po pusantrų metų JAV prezidentas Džonas Kenedis iš Kubos iškrapšto N.Chruščiovo ten nugabentas balistines raketas. Kubos krizė. Po pusės metų, 1960-ųjų rugpjūtį, pastatoma Berlyno siena. Visa tai klostosi gana chronologiškai. Šis aukščiausiojo lygio Sovietų Sąjungos dokumentas rodo, kad buvo suvokiama reali galimybė, vyko realus pasirengimas karui. Sovietų Sąjunga planavo ar bent prognozavo karą. Tai ne propagandinis pareiškimas, o Aukščiausiosios tarybos įsakas. Tai, kas čia išvardyta, sudarytų kelis milijonus žmonių, kurie be teismo turėjo būti sulaikyti ir uždaryti pataisos darbų stovyklose. Vėliau turėjo vykti itin dideli, sudėtingi pasirengimo darbai šiam įsakui įgyvendinti. Turėjo būti suplanuota, kas ir per kiek laiko tuos žmones suims, kur tuos milijonus žmonių patalpinti. Juos kažkas turėjo saugoti. Reikėjo suplanuoti, kuo, kaip juos ten nugabenti, per kiek laiko visa tai turėjo būti įvykdyta. Kiek kokiame mieste, kokioje srityje tokių žmonių būsimų kalinių yra. Kas atsakingas už jų suėmimą. Visa tai kažkas turėjo suskaičiuoti, suplanuoti, surašyti. Turėjo būti parengti lageriai, ir tam buvo reikalingos milžiniškos lėšos ir pastangos. Įsako iniciatorius buvo KGB, todėl, be abejonės, jam atiteko tiek pasirengimo, tiek įsako būsimo įgyvendinimo reikalai. Visa tai vyko tuo metu, kai pasaulis vos ne plojo rankomis, kad Sovietų Sąjunga demokratėja, kad N.Chruščiovas nori draugauti su pasauliu. Jeigu tai būtų 1950-ųjų dokumentas, jis būtų neįdomus, bet čia 1960-ieji naujosios Sovietų Sąjungos era. Ar tas dokumentas buvo kada nors atšauktas, ar kuo nors ir kada pakeistas, nežinau. Būtų įdomus išsamesnis istorikų komentaras. Svarstau, kodėl man šis dokumentas buvo pakištas dabar? Matyt, tas žmogus ar žmonės norėjo pailiustruoti, ką turėjo veikti vadinamieji KGB rezervininkai. Kadriniai darbuotojai nei Stalino laikais, nei tuo labiau Chruščiovo laikais nebūtų buvę pajėgūs tokio darbo atlikti. Nežinau, kokio pobūdžio 1960 metais buvo tas KGB rezervas, bet jeigu šis dokumentas išliko iš principo nepakeistas ir vėliau, tai ir paskutinės kartos rezervininkams karo ar ypatingosios padėties metu toks darbas būtų buvęs pavestas atlikti. Patys rezervininkai tikriausiai nežinojo, kokius konkrečius darbus jiems būtų tekę atlikti ir kad būtų tekę vykdyti šiame dokumente nurodytas funkcijas. Jeigu ir žinojo, tai tik aukščiausio rango padalinių vadai. Šis dokumentas šiandien kaip rentgeno aparatas verčia pasižiūrėti į istoriją, ką reiškia KGB, Sovietų Sąjunga, diktatūra ir kt. Ir mums, ir patiems buvusiems rezervininkams pravartu pagalvoti, nuo ko juos išgelbėjo Lietuvos nepriklausomybė būtent jiems būtų tekę suimti savo kaimyną ar giminaitį, nes jis buvo nacionalistas ar bažnyčios tarnas. Parengė Audronė ŠKIUDAITĖ
Neskelbtinas spaudoje Ypatingos svarbos VISIŠKAI SLAPTAI TSR SĄJUNGOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO Į S A K A S Dėl asmenų, keliančių ypatingą grėsmę valstybei karo metu, sulaikymo ir jų įkalinimo pataisos darbų stovyklose Siekdamas užtikrinti valstybės saugumą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas n u t a r i a: 1. Pritarti Valstybės saugumo komiteto prie TSRS Ministrų Tarybos siūlymui karo laikotarpiui sulaikyti ir įkalinti pataisos darbų stovyklose: - buvusius kapitalistinių valstybių žvalgybų agentus ir buvusius kapitalistinių valstybių žvalgybos organų oficialius darbuotojus; - asmenis, apie kuriuos yra rimtų duomenų dėl jų šnipinėjimo, diversijų ir teroro ryšių su kapitalistinių valstybių žvalgybomis; - buvusius Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Čečėnijos-Ingušijos nacionalistinio-banditinio pogrindžio buvusius vadeivas ir aktyvius dalyvius; - buvusius Didžiojo Tėvynės karo ir pokario laikotarpio antitarybinių nacionalistinių ir karinių-fašistinių organizacijų Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje vadovus ir aktyvius dalyvius; - buvusius antitarybinių organizacijų, vykdžiusių priešišką Tarybų valdžiai veiklą, vadovus; - asmenis, ėjusius vadovaujančias pareigas baudžiamuosiuose vokiečių-fašistinės kariuomenės daliniuose; - buvusius buržuazinių vyriausybių narius; - bažnytinių ir sektų organizacijų, kurių dogmatika turi antitarybinę pakraipą ir fanatišką charakterį, vadeivas ir autoritetus. 2. 1-ame straipsnyje nurodytų asmenų įkalinimą į pataisos darbų stovyklas vykdyti respublikų, kraštų ir sričių KGB organų nutarimais, sankcionuotais respublikų, kraštų, sričių prokurorų, taip pat karinių apygardų, priešlėktuvinės gynybos apygardų, laivynų ypatingųjų KGB skyrių nutarimais su karinių apygardų, laivynų karinių prokurorų sankcija. L.BREŽNEVAS, M.GEORGADZĖ, Maskva, Kremlius 1960 m. gruodžio 1 d.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |