|
Rajono kaimuose šalies problemų atgarsiai
Rūta AVERKIENĖ
Varėnos rajono savivaldybės valdžios atstovai, neseniai susitikę ir pabendravę su Kabelių ir Marcinkonių kaimų bendruomenių gyventojais, iš pirmų lūpų išgirdo apie kaimo žmonėms ramiai gyventi neduodančias problemas didelį nedarbą, prastą sveikatos priežiūros politiką, dešimtmetį besitęsiantį chaosą žemėtvarkos srityje, apie reguliariai nevalomus kelius, neprižiūrimus melioracijos griovius ir daugybę kitų socialinių problemų. Kai kurias iš jų buvo pažadėta išspręsti, o tas, kurios ne savivaldybės pajėgumams, bus bandoma gvildenti aukštesniu lygiu kreipiantis pagalbos į Seimą ar ministerijas.
Abiejuose susitikimuose rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas apibendrino Varėnos rajono situaciją. Jis sakė, jog pastaraisiais metais rajone itin paaštrėjo socialinės problemos, nes nuolat mažėjo darbo vietos valstybiniame sektoriuje. Skaudžiai rajono gyventojus palietė ir Dzūkijos nacionalinio parko reorganizacija. Pasak rajono vadovo, ūkines nacionalinio parko funkcijas perduodant urėdijoms, buvo žadama darbo vietas išlaikyti, tačiau pažadai ištesėti nebuvo. Šiandien Varėnos rajonui palikti bedarbiai ir kelmai, - konstatavo meras.
Rajono vadovų neramina ir prognozės uždaryti Alytaus apskričiai priklausančias, tačiau Varėnos rajone esančias keturias švietimo įstaigas. Jeigu taip atsitiks, bus prarasta arti šimto darbo vietų.
Prisidengdami netobulais įstatymais, rajone savavaliauja ir superverslininkai, kai bankrutuoti palikdami vienas įmones ir neišmokėję darbininkams atlyginimų, sėkmingai kuria kitas.
Dabartinė situacija nėra palanki Dzūkijos nacionaliniame parke gyvenantiems žmonėms. Tačiau kol kas nieko nedaroma, kad žmonėms jiems keliami nepatogumai būtų kompensuoti.
Meras ragino gyventojus būti aktyvius, problemas kelti į viešumą, sakyti, ar juos tenkina medikų, policijos, bibliotekos bei kitų savivaldybei pavaldžių įmonių darbas.
Kabelių pradinėje mokykloje susirinkę kabeliškiai džiaugėsi, kad išklausyti jų rūpesčius panoro į susitikimą atvykę rajono savivaldybės meras V.Mikalauskas, savivaldybės Tarybos nariai Adelė Ilginienė, Audrius Korsakas, Vytautas Kuklys, Daiva Tamulevičienė. Susitikimuose dalyvavo ir Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška bei įgaliotinis Vidmantas Vaicekauskas.
Savo kaimą pavadinę Dievo užmirštu užkampiu, kabeliškiai anaiptol nebuvo piktai nusiteikę. Jiems rūpėjo, kad atvykę rajono valdžios atstovai padėtų išspręsti bent dalį jų problemų.
Didžiausia rakštis Kabeliuose, be abejo, - klestintis nedarbas. Per 200 gyventojų turinčiame kaime didesnė dalis jų neturi darbo.
Ne, ne visi prasigėrę, - tikino moterys. Tačiau Atgimimo pradžioje iširus bendrovei, paskutines dienas skaičiuojant AB Kabelių žuvis, žmonėms čia tiesiog nebeliko kur dirbti.
Kad Kabeliai tarsi Dievo užmirštas kampas, liudijo ir žmonių nusiskundimai.
Prieš kurį laiką iki Kabelių nutrauktas traukinių eismas, autobusas į Druskininkus kursuoja tik vieną kartą per savaitę, penktadieniais, į Varėną kabeliškiai prašė, kad autobusas ne tik kursuotų dažniau, bet ir būtų naujesnis, ne toks iškleręs.
Senyvo amžiaus žmonės piktinosi sveikatos apsaugos reforma kodėl iškviesta greitoji medicininė pagalba į ligoninę veža tik išimtiniais atvejais, kodėl nuvežus ligoniai dažnai nepaguldomi į ligoninę, kartais net ir naktį jiems pasiūloma važiuoti į namus arba prašoma užsimokėti už greitosios atvykimą net ir tada, kai sunkaus ligonio į ligoninę neveža. Kitas žmogus stebėjosi, kodėl urologo, į Varėną atvykstančio vieną kartą per mėnesį, konsultacijai negalima registruotis telefonu.
Žmonės prašė, kad bendrosios praktikos gydytoja Irena Kirilevičienė iš Marcinkonių nors kartą per dvi savaites atvažiuotų į Kabelius išrašyti kompensuojamų vaistų.
Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui vadovaujanti tarybos narė A.Ilginienė patikino, kad gydytojai atvykti iš Marcinkonių ir pagal nustatytą grafiką priiminėti ligonius Kabelių felčeriniame punkte nėra jokių problemų. Ji pažadėjo kabeliškių su medicinos reikalais susijusius pageidavimus perduoti vyriausiesiems gydytojams ir ieškoti gyventojams palankių sprendimų.
Kabelių kaimo žmones vargina daugybė su žemės ūkio sritimi susijusių problemų, todėl jie pagrįstai piktinosi užžėlusiais ir metų metus nevalomais melioracijos grioviais, klausė, ar yra galimybių iškalkinti kaimui priklausančias pievas ir ganyklas. Kai kam Kabeliuose vis dar aktualūs žemės ir miškų grąžinimo klausimai, taip pat reikalingi šiukšlių konteineriai.
Meras V.Mikalauskas ragino greičiau burtis bendruomenę, ir dalį kaimo problemų bandyti spręsti patiems.
Ūkininkaujančiuosius domino, kaip galima gauti pieno kvotą arba jos atsisakyti, kokio dydžio išmokos bus mokamos pasitraukus iš ūkininkavimo ir kt.
Dzūkijos nacionalinio parko administraciniame pastate susirinkę marcinkoniškiai buvo sunerimę dėl sklandančių gandų apie galimą traukinių eismo iki Marcinkonių nutraukimą. Meras sakė tokius gandus irgi girdėjęs, tačiau susirinkusiuosius patikino, kad oficialaus rašto iš AB Lietuvos geležinkeliai Varėnos rajono savivaldybė dar nėra gavusi. Į repliką, jog savivaldybė raštą galbūt gaus tik tada, kai jau bus vėlu ką nors pakeisti, rajono vadovas atsakingai pareiškė, kad keletą metų iš eilės po savivaldybės įsikišimo traukinių eismas iki Marcinkonių nutrauktas nebuvo.
Buvo domimasi, kurios institucijos stalčiuose įstrigo projektas dėl Kastinio ežero valymo. Į tai buvo atsakyta, jog artimiausiu metu vėl teikiama paraiška, ir jeigu projektas bus įvertintas teigiamai, ežero valymo darbai prasidės dar šiemet.
Ar bus kaime vandentiekis?, - mero be užuolankų klausė marcinkoniškiai. Į klausimą rajono vadovas atsakė klausimu: ar bendruomenė jau apsisprendė, kad Marcinkonims reikia vandentiekio? Jeigu taip, tuomet bendruomenė turėtų rašyti projektą ir, jeigu jis bus laimėtas, ES struktūrinių fondų lėšomis vandentiekis kaime būtų įrengtas. Tačiau jeigu bendruomenė nesusitars tarpusavyje, jokie projektai nebus įgyvendinti.
Kita šio kaimo žmonėms aktuali tema spanguoliavimas Čepkelių valstybiname rezervate. Kai kurie iš jų, pajamas gaunantys vien iš uogavimo ir grybavimo, piktinosi, kodėl vietiniams gyventojams neleidžia uogauti Čepkeliuose ilgiau kaip dešimt dienų.
Meras, kuris ne kartą šiuo klausimu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, pritarė, kad uogavimo tvarka rezervate turi būti sureguliuota ir kuo palankesnė vietiniams gyventojams.
Marcinkoniškiai pasiūlė originalią išeitį tiems, kurie verčiasi tik uogaudami, valstybė, drausdama uogauti, turėtų išmokėti kompensacijas.
Neišdrįsę savo problemų dėstyti visiems girdint, po susitikimų žmonės į rajono savivaldybės vadovus kreipėsi individualiai.
Varėnos rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|