Pirmasis puslapis
Atmintis
Aktualijos
Darbai
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Popiežiaus liudijimas – žinia kančios matyti nenorinčiam pasauliui

Popiežius Jonas Paulius II pro ligoninės langą laimina susirinkusiuosius

Antradienį popiežių Joną Paulių II ligoninėje aplankė Tikėjimo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Po vizito jis pranešė džiugią naujieną: Šventasis Tėvas vėl gali kalbėti. Prie Augustino Džemelio ligoninės susirinkusiems žurnalistams kardinolas J.Ratcingeris sakė, kad susitikime Popiežius kalbėjo ne daug, bet pasakė esminius dalykus. Pokalbyje jis kalbėjo dviem kalbomis – itališkai ir vokiškai.

„Popiežiui perdaviau visų linkėjimus kuo greičiau pasveikti ir įteikiau jam Kongregacijos rengiamų darbų dosjė“, - kalbėjo kardinolas J.Ratcingeris.

Kardinolas, paprašytas iš teologinės perspektyvos paaiškinti, ar būtina Popiežiui kalbėti, sakė, kad normaliai taip turėtų būti. Tačiau ilgos popiežiškosios tarnystės atžvilgiu nekalbėjimo laikotarpis irgi galėtų būti prasmingas, jei Popiežius gebėtų kitokiais būdais bendrauti, nurodyti, kokie jo sprendimai, išklausyti ir atsakyti. „Manau, - sakė kardinolas J.Ratcingeris, - jog ypač per pastaruosius metus supratome, kokia didelė kenčiančio Popiežiaus liudijimo prasmė ir kad kančia yra tam tikras Apreiškimo būdas“. Kardinolų kolegijos dekanas pažymėjo, jog iš laiškų ir per asmeniškus liudijimus yra matęs, kaip kenčiantys žmonės dėl to susilaukė naujo pripažinimo. Parkinsono ligonių draugija laiške pažymėjo, jog yra Popiežiui labai dėkinga už tai, kad jų atžvilgiu sukurtą įvaizdį reabilitavo vien tuo, kad, nepaisydamas šios ligos požymių, rado drąsos ne tik reikštis viešai, bet ir visomis išgalėmis toliau darbuotis. „Popiežius ypač per šį savo kančios kelią mums yra daug padovanojęs ir naujo pasakęs. Tai tik dalis jo nueito gyvenimo kelio. Popiežius mums ligi šiol yra pasakęs daug žodžių ir perdavęs nuostabią žinią. Kita žinia yra ta, jog dabar jis kartu dalyvauja Jėzaus Kristaus kančioje. O tai rodo, kokia vaisinga yra kančia, kai ji iškenčiama su Viešpačiu ir su daugeliu šio pasaulio kenčiančiųjų, kuriems aiškiai matoma, kad kančia turi prasmę, kad kančia gali būti kažkas teigiamo. Taigi šio Popiežiaus gyvenimo ir veiklos visuma, - sakė kardinolas J.Ratcingeris, - yra tarsi iškalbi žinia pasauliui, norinčiam, bet neįstengiančiam kančios nuslėpti arba net panaikinti.“

Už sergantį Popiežių meldžiasi ne tik katalikai ar krikščionys, bet ir musulmonai bei žydai. Maroko karalius Mohammedas VI, kuris taip pat laikomas „tikinčiųjų vadovu“ ir „aukščiausiu religiniu autoritetu šalyje“, Popiežiui pasiuntė laišką, kuriame linki pasveikti ir užtikrina, jog „meldžia Dievą, kad duotų Popiežiui ilgą gyvenimą“. Vienas Maroko dienraščių ne tik atskleidžia savo šalies monarcho laiško Popiežiui turinį, bet ir paaiškina savo šalies skaitytojams, kodėl Jonas Paulius II neatsistatydina, kaip tai padarytų „koks nors „Coca Cola“ ar „General Motors“ vadovas“. Maroke, kaip žinoma, didžioji gyventojų dauguma išpažįsta islamą. Šalis taip pat garsėja harmoningu įvairių religijų išpažinėjų sugyvenimu.

Taip pat ir Pasaulinio žydų kongreso generalinis sekretorius rabinas Izraelis Zingeris vasario 28 dieną pakvietė tarptautinio tarpreliginio susitikimo dalyvius Niujorke pasimelsti už Popiežių. Pradėdamas posėdį, kuriame dalyvavo keturios dešimtys žydų rabinų ir katalikų vyskupų iš viso pasaulio, rabinas I.Zingeris pakvietė juos pasimelsti „pagal savo tradiciją“, kad Popiežius atgautų sveikatą. Susitikimo proga skelbiamame spaudos komunikate organizatoriai primena Jono Pauliaus II draugiškumo gestus žydų atžvilgiu: tai ir Sinagogos Romoje aplankymas, ir Izraelio valstybės pripažinimas 1993 metais, ir Didžiojo jubiliejaus metų piligrimystė, kuomet Popiežius aplankė Holokausto muziejų Jad Vašem ir meldėsi prie Raudų sienos.

Pagal VR

© 2005 "XXI amžius"