|
Mūsų pasirinkimas
Viso pasaulio tikintieji nekantriai laukia Popiežiaus pasveikimo po netikėtai jam atliktos tracheotomijos operacijos. Į ligoninę Šventasis Tėvas buvo atvežtas kukliu, niekuo nepasižyminčiu asmeniniu greitosios pagalbos automobiliu. Vatikano spaudos tarnyba viešai paskelbė elektroninio pašto adresus, kuriais tikintieji iš viso pasaulio gali siųsti popiežių Joną Paulių II palaikančias elektroninio pašto žinutes. Tikintieji ne tik raginami melstis už Popiežiaus sveikatą, bet ir jiems sudaryta galimybė savo mintis ir palinkėjimus Popiežiui surašyti laiškuose ir siųsti į Vatikaną. Didžiojo lenkų sūnaus sveikata ypač susirūpinę Lenkijos tikintieji. Sužinoję liūdną žinią apie Šventojo Tėvo ligos atsinaujinimą, Jono Pauliaus II tėvynainiai užplūdo šalies bažnyčias. Visoje Lenkijoje yra aukojamos šv. Mišios už Popiežiaus sveikatą. Gdansko vyskupas paragino lenkus melstis už sergantį popiežių Joną Paulių II ir per šv. Mišias sakė tikintiesiems, kad jų maldos bus geriausia pagalba sergančiajam. Ir nors jo sveikata gerėja, vis vien pasaulio tikintiesiems yra sunku susitaikyti su Katalikų Bažnyčios vadovą ištikusia liga. Tikinčiųjų ir visų geros valios žmonių džiaugsmui, popiežiaus Jono Pauliaus II sveikata sparčiai gerėja.
Jonas Paulius II į Apaštališkąjį Sostą įžengė 1978 metais. Šio Popiežiaus pontifikatas gerokai ilgesnis nei daugelio jo pirmtakų. Vatikane yra neįprasta kalbėti apie popiežiaus įpėdinius Soste esant dar gyvam popiežiui. Todėl gan arogantiški ir neįprasti atrodo ankstyvi popiežiaus įpėdinių rinkimo svarstymai, esant gyvam Popiežiui. Tai ypač jaučiama Lietuvoje, kai jau prieš ketverius-penkerius metus bulvarinėje spaudoje, taip pat per katalikišką žiniasklaidą (radiją) nuolat buvo kalbama apie sunkią Popiežiaus sveikatos būklę, apie artėjančią jo atsistatydinimo būtinybę ir pan. Aišku, ir Jonas Paulius II nebus Popiežiumi amžinai, tačiau katalikiškasis ir visas pasaulis jį įvardija kaip labai daug pakreipusį, netgi nulėmusį dabartinio pasaulio svarbiausius politinius ir visuomeninius procesus XX a. pabaigoje. Ir toks jis išliks per amžius.
Mums, lietuviams, kartu ir lenkams, tokiu pat per amžius gerbtinu ir įsimintinu išlieka ir šventasis Kazimieras, Lietuvos ir Lietuvos jaunimo globėjas, kurio gimimą Dangui minime šiandien, kovo 4-ąją. Atsisakydamas karaliaus dvaro vilionių ir malonumų, šis karališkos kilmės jaunuolis rodė pamaldumo, skaistumo ir šventumo, ištikimybės Dievui ir Jėzaus Motinai pavyzdžius. Amžininkai pasakoja apie netrukus po jo mirties įvykusį stebuklą, susijusį su to meto politiniaiskariniais įvykiais: jo apsireiškimas lietuvių ir lenkų kariams atvedė į pergalę prieš rusų kariuomenę prie Polocko. Didieji žmonės, tarp jų ir religiniai vadai bei šventieji, visada veikia kurios nors tautos ar net pasaulio žmonių elgesį, visuomenėje vykstančius įvykius. Dabar Lietuvoje vyraujantis neaiškumas, visuomeninis pakrikimas vyksta ir todėl, kad mums trūksta tokių asmenybių, kaip šv. Kazimieras. Žmogus atpratintas veikti laisva valia, morališkai vertinti ir spręsti. Jis didžiąja dalimi tarsi atleidžiamas nuo atsakomybės už savo veiksmus. Toks žmogus savo vidumi yra suskilęs: viena galvoja, antra kalba, o trečia daro. Jis nesugeba prisiimti įsipareigojimų, elgtis principingai, - taip apie šiandien pasireiškiančius prieštaravimus žmogaus viduje kalbėjo per Vasario 16-osios iškilmes kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Visa tai neatsiranda atsitiktinai ar dėl blogos žmonių valios. Į kitų žmonių pavergimą, išnaudojimą ir skriaudimą, į asmens dvasinį sunykimą, dvasinį išsigimimą, kaip baisią tautos nelaimę, neregimąją vergiją, mus veda didžiausia sovietmečio palikta žaizda žmogaus tapatumo ir vientisumo praradimas, plyšys tarp vidinio gyvenimo ir viešosios veiklos. Prie tokios išvados apie nepriklausomos Lietuvos visuomenės problemas prieina kardinolas. Matyt, iš to ir atsiranda mūsų visuomenėje kylantys netolygumai, bręsta konfliktai, nesusipratimai. Tos sovietmečio žaizdos ir atskirų žmonių interesų nepaisymas iš valdžios atstovų pusės, ir tautos kovai už nepriklausomybę nenusipelnusių asmenų veržimasis bet kokia kaina į valdžios viršūnes, ir grupės draugų tose viršūnėse susidarymas sovietinių laikų pavyzdžiu, ir tų draugų gynimas (ne tik KGB rezervininkų, bet ir įvairiausių lygių sovietinio okupacinio režimo bendradarbių), ir akiplėšiškas, netgi agresyvus įvairių valdžios atstovų prasižengimų gynimas, ir abejingumas tautos varganam gyvenimui, tik savo egoistinių interesų gynimas taip giliai įsismelkusios į mūsų visuomeninį politinį gyvenimą, kad, atrodo, sunku surasti gaivinančią formulę joms gydyti. Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš nuodėmės, iš blogio vergijos. Žmogaus vientisumo atkūrimas prasideda nuo jo sąmoningo apsisprendimo apmąstyti bei priimti visą savo praeitį, kad ir kokia ji būtų, atverti įsisenėjusius skaudulius, apgailėti nuodėmes ir pasiryžti gyventi dorai, - tokią programą atgimti atskiram žmogui ir visai tautai siūlo kardinolas A.J.Bačkis. Ar ne tokiu keliu, rodydamas ir mums visiems šventumo pavyzdį, ėjo šventasis Kazimieras? Ir ar ne tokiu keliu mus veda popiežius Jonas Paulius II?
© 2005 "XXI amžius"
|