|
|
Popiežiaus
mirtis pamokė mus, gyvuosius
Pasaulis neteko nepaprastos asmenybės popiežiaus
Jono Pauliaus II. Gedėjome visą savaitę, visa žmonija buvo sukrėsta.
Mums visiems Jonas Paulius II parodė, kaip reikia pasirengti mirčiai
ir ją priimti, suvokti, kad žemėje gyvenimas laikinas, o Viešpaties
karalystėje amžinas.
|
|
|
Pagerbtas
atminimas tai įgyvendintos idėjos
Mes žiūrėjome į jį ir nematėme jo didybės. Mes
klausėmės jo, bet neišgirdome jo išminties žodžio. Mes tik vaikai
nei geri, nei blogi. Mes tik tada pamatome, ko netekome, kai tenka
atsisveikinti amžiams.
|
|
|
Iš
klaidų sunkiai mokomės
Pasauliui dabar didelė netektis: mirė popiežius
Jonas Paulius II, visas pasaulis išgyveno dėl jo ligos ir mirties.
Štai vieną kartą per LRT pirmąją programą Romos
korespondentė praneša, kad daugybė žmonių Šv. Petro aikštėje meldžiasi
ir dainuoja. Per laidotuves dainuoti lietuviams būdavo baisu, laidotuvių
dainų mes neturime, bet visi sakome specialų žodį giedoti šventus
dalykus, iškilmingus tekstus, ypač himnus. Dvikalbis mūsų jaunimas,
neįskiepytas tautystės dvasios, supainioja šiuos du skirtingus terminus,
nes, matyt, jiems tas pats. Pvz., balandžio 7 dieną 6.35 val. dainuoja
prie Šventojo Tėvo karsto per Žinių radiją!
|
|
|
Šventojo
Tėvo dvasinis palikimas
Dar taip neseniai pasaulis atsisveikino su didžiuoju
Katalikų Bažnyčios dvasiniu vadovu Jonu Pauliumi II. Tai buvo Popiežius,
mylėjęs visus pasaulio žmones, nuskriaustuosius, juos laiminęs.
Šventasis Tėvas ne tik mylėjo žmones, bet sugebėjo rasti bendrą
kalbą su Katalikų Bažnyčios priešais ir atleisti net savo žudikui.
Iš kur viename žmoguje tiek gėrio, tvirtybės? Prisiminkime Šv. Petro
aikštėje Romoje, atsisveikinimo su Popiežiumi šv. Mišiose, Kardinolų
kolegijos dekano Jozefo Ratcingerio pasakojimą, jog Karolis Vojtyla
būsimasis Popiežius apmąstymų Krokuvoje metu išgirdo Jėzaus
Kristaus kvietimą Eik paskui mane. K.Vojtyla nusprendė eiti. Jis,
kaip stropus sekėjas, gerai išstudijavo Jėzaus Kristaus mokymus
apie Dievo dorinį įstatymą, jo įtaką žmogaus gyvenimui, tikėjimo
Dievu reikšmę.
|
|
|
Vis pritrūksta
Mums vis pritrūksta: tai vieno šūvio, tai vieno
žodžio, tai dar ko nors vieno. Per Jo Šventenybės popiežiaus Jono
Pauliaus II laidotuves Šv. Petro aikštėje pritrūko krikščioniškos
valstybės bent vienos vėliavos, nes pritrūko arba vieno Italijoje
gyvenančio lietuvio, arba vieno piligrimo iš Lietuvos, o gal vienintelio
Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto.
Algimantas Zolubas
Vilnius
|
|